„Apeliacija, pateikta Laisvės partijos lyderio Heinzo-Christiano Strache dėl gegužės 22-osios rinkimų buvo patenkinta“, – paskelbė Konstitucinio Teismo pirmininkas Gerhardas Holzingeris.
Tai reiškia, kad bus balsuojama iš naujo. Susigrums tie patys kandidatai - radikalios Laisvės partijos atstovas Norbertas Hoferis ir žaliųjų remiamas Alexanderis Van der Bellenas.
Pastarasis gegužę ir nugalėjo. Bet tik kiek didesne nei 30 tūkst. balsų persvara, todėl Laisvės partija kreipėsi į teismą. O tyrimas nustatė pažeidimų skaičiuojant balsus keliose rinkimų apylinkėse.
Paaiškėjo, kad keli balsų skaičiavimo centrai skaičiuoti balsus, atiduotus paštu, pradėjo dar rinkimų dienos išvakarėse, o ne pasibaigus rinkimams, kaip reikalauja Austrijos įstatymai.
Be to, keli liudininkai teisme atskleidė, kad rinkimų komisijos pareigūnai ant lapų su suskaičiuotais balsais pasirašė jų neperžiūrėję.
Laisvės partija taip pat skelbė radusi įrodymų, kad buvo leista balsuoti asmenims, nesulaukusiems 16 metų, ir užsieniečiams.
Nors jokių įrodymų, kad kažkas bandė pakeisti rinkimų rezultatus, nėra, teismas nusprendė anuliuoti balsavimą ir skelbti naujus rinkimus.
Į pensiją jau išėjęs ekonomikos profesorius A.Van der Bellenas turėjo prisiekti jau po savaitės, liepos 8-ąją.
Teismo sprendimas Austrijoje neturi precedento. 1970 ir 1995 metais šalies Konstitucinis teismas buvo paskelbęs naujus rinkimus atskirose valstybės žemėse, bet ne visoje Austrijoje.
Dabartinis prezidentas Heinzas Fischeris atsistatydins kaip planuota, o jo pareigas laikinai vykdys trys parlamento pareigūnai, tarp jų N.Hoferis.
Nauji rinkimai vyks rugsėjį arba spalį. Jei šįkart bus išrinktas N.Hoferis, jis taps pirmuoju kraštutinių dešiniųjų pažiūrų valstybės vadovu ES.
Laisvės partija patraukia vis daugiau austrų kalbomis apie imigracijos apribojimą.
„Brexit“ gali pakeisti padėtį?
Naujasis sprendimas tikriausiai taps pagrindu naujai įtemptai vasaros rinkimų kovai tarp A.Van der Belleno ir N.Hoferio.
Dar nežinia, ar FPÖ sėkmė, kad būtų surengti pakartotiniai rinkimai, užtikrins, kad N.Hoferis užims prezidento rezidenciją Hofburge – buvusiuose Habsburgų dinastijos rūmuose.
Gali būti, kad Britanijoje birželio 23-ąją įvykusiame referendume priimtas apsisprendimas, kad Jungtinė Karalystė turi tapti pirmąja iš Europos Sąjungos pasitraukusia šalimi, padarys Austrijos narystės ateitį svarbiu kampanijos klausimu.
Po netikėtų Britanijos plebiscito rezultatų N.Hoferis, atkartodamas Prancūzijos ultradešiniojo Nacionalinio fronto lyderės Marine Le Pen poziciją, pareiškė, kad palaikytų pasiūlymą surengti panašų referendumą Austrijoje, jeigu ES nesugebės „per metus“ įvykdyti būtinų reformų.
Jeigu (ES) vystysis klaidinga kryptimi, tuomet, mano nuomone, atėjo laikas paklausti austrų, ar jie tebenori būti viso to dalimi, – N.Hoferis bulvarinio 26 dieną sakė bulvariniame dienraščiui „Oesterreich“.
„Jeigu (ES) vystysis klaidinga kryptimi, tuomet, mano nuomone, atėjo laikas paklausti austrų, ar jie tebenori būti viso to dalimi“, – N.Hoferis bulvarinio 26 dieną sakė bulvariniame dienraščiui „Oesterreich“.
Centro kairiųjų Socialdemokratų (SPÖ) kancleris Christianas Kernas, gegužės vidurį pakeitęs Wernerį Faymanną, kuris atsistatydino, kad galėtų kandidatuoti į prezidento postą, bet iškrito po pirmojo rato, galimybę surengti tokį referendumą atmetė.
„Tai neprotinga... Dabar laikas išmokti pamokas ir išsklaidyti žmonių abejones ir baimes“, – jis sakė paaiškėjus „Brexit“ referendumo rezultatams.
A.Van der Bellenas – ramus, bet kandus ir šiek tiek netvarkingas ekonomikos profesorius, neretai vadinamas „Sascha“ (Saša) dėl savo rusiškų šaknų, anksčiau buvo žaliųjų lyderis ir yra uolus ES šalininkas.
Jis yra sakęs, kad svajoja apie „Jungtines Europos Valstijas“ be vidinių sienų, kuriose būtų ginamos mažumų teisės.
