Verslininkas, kuris būdamas 22 metų emigravo į Kanadą be skatiko kišenėje, o vėliau susikrovė milžinišką kapitalą, sukūręs automobilių atsarginių dalių imperiją „Magna“, grįžo į tėvynę su trenksmu, reikalaudamas, kad laikas kiek įmanoma greičiau atkurti nacionalinę Austrijos valiutą – šilingą.
F.Stronacho partija dar tokia nauja, kad neturi net pavadinimo, o jos populiarumas kol kas žymimas tik vienaženkliais skaičiais. Tačiau šis 79 metų aktyvistas jau išnaudoja nepasitenkinimą dėl narystės euro zonoje kainos, kuri plinta tarp turtingesnių šio bloko narių.
Naujausia agentūros „Gallup“ apklausa rodo, kad F.Stronacho judėjimą palaiko tik 8 proc. respondentų – gerokai mažiau negu valdančiąją Socialdemokratų partiją (SPO), jų konservatyviuosius koalicijos partnerius – Liaudies partiją (OVP) – bei opozicinę euroskeptiškąją Laisvės partiją (FPO).
Tačiau dešiniosios partijos yra susilpnintos korupcijos skandalų, tad F.Stronachas sugebėjo pakreipti politinius debatus sau parankia kryptimi, kai vis daugiau europiečių kelia klausimą, ar euro projektas gali būti išsaugotas dabartiniu pavidalu.
„Valiuta yra valstybės ekonominis atspindys... Klestėjimą galima sukurti tik turint savas valiutas atskirose šalyse“, – jis sakė Austrijos transliuotojui ORF.
F.Stronachas paliko Austriją 6-ojo dešimtmečio pradžioje, kai šalis dar nebuvo atsigavusi po Antrojo pasaulinio karo ir tebebuvo okupuota sąjungininkų pajėgų. Tačiau per tą laiką, kai jis sukūrė savo verslo imperiją Kanadoje, Austrija tapo viena iš stipriųjų Europos ekonomikų, dabar turinčių finansuoti euro zonos silpnesnių narių gelbėjimo paketus.
Pasiturinčiose šalyse gausėja nuovargio dėl „gelbėtojų“ vaidmens ženklai, todėl tvirtai proeuropietiškos Austrijos įsipareigojimų susvyravimas būtų bloga lemiantis ženklas vieningajai Europos Sąjungos (ES) valiutai.
Suomijos užsienio reikalų ministras praeitą savaitę pareiškė, kad šalies pareigūnai pasiruošė galimam euro zonos subyrėjimui, o Nyderlandų rinkėjai ateinantį mėnesį dalyvaus rinkimuose, kurių kampanijoje vyravo euro zonos skolų krizės ir griežtų taupymo priemonių temos.
„Aišku, kad šis procesas vyksta ne vien Austrijoje, bet yra labiau būdingas vadinamosioms stipresnėms šalims, kurių kreditavimo reitingai patys aukščiausi, – sakė Briuselyje įsikūrusio tyrimų centro “Bruegel„ analitikas Zsoltas Darvasas. – Vokietijoje, Suomijoje arba Nyderlanduose matote tuos pačius arba panašius judėjimus.“
FPO lyderis Heinzas Christianas Strache, kurio partijos neteko ankstesnio populiarumo, tačiau dar galėtų surinkti apie 21 proc. balsų, ragina euro zonoje palikti tik stiprias ekonomikas, tokias kaip Vokietija, Austrija ir Nyderlandai.
Netgi OVP lyderis ir užsienio reikalų ministras Michaelis Spindeleggeris, išsiskiriantis tvirtomis proeuropietiškomis pažiūromis, palaiko euro zonos sutarties pakeitimus, kurie leistų pašalinti bloko nares, nevykdančias finansinių įsipareigojimų.
F.Stronachas, kuris prieš atvykdamas į Kanadą vadinosi Franzu Strohsacku, apeliuoja į maždaug 30 proc. Austrijos rinkėjų, kurie apklausose yra pareiškę nebenorintys euro. Šie žmonės įsitikinę, kad 8,4 mln. gyventojų turinčiai šaliai geriau sektųsi gyventi savarankiškai nei žerti milijardus, gelbėjant silpnąsias euro zonos nares, tokias kaip Graikija ar netgi Ispanija.
Jie atmeta argumentus, kad pusė darbo vietų Austrijoje priklausomos nuo eksporto, kuris patirtų milžinišką spaudimą, jeigu finansų rinkos išpūstų naujai atkurto šilingo vertę.
70 proc. Austrijos eksporto keliauja į ES šalis ir kaimyninę Šveicariją, jau patiriančią neigiamą poveikį dėl stipraus franko, investuotojams ieškant stabilios alternatyvos braškančiai euro zonai.
„Eksporto sektorius būtų nužudytas“, jeigu būtų grąžintas šilingas, mano Zs.Darvasas.
Debatai dėl šilingo iš dalies nukreipė dėmesį nuo korupcijos bylų bangos, sumažinusios konservatorių ir FPO populiarumą per apklausas, taip pat sustiprinusios kanclerio Wernerio Faymanno centro kairiąją SPO ir opozicijoje esančius žaliuosius.
OVP patyrė naujų smūgių, kai buvusiam vidaus reikalų ministrui Ernstui Strasseriui buvo pateikti kaltinimai dėl kyšininkavimo, o vienas šios partijos regioninio skyriaus vadovas prisipažino planavęs gauti slaptą atlygį už vieno valstybinio banko privatizaciją.
Po kelis mėnesius trukusio parlamentinės komisijos tyrimo dėl korupcijos, savaitraštis NEWS savo pirmajame puslapyje išspausdino OVP „nekrologą“.
