Jerevanas šį teiginį atmetė kaip dezinformaciją.
Pastaruoju metu įtampa tarp abiejų šalių padidėjo po to, kai Armėnija apkaltino Azerbaidžaną izoliuojant Kalnų Karabacho separatistiniame regione gyvenančius armėnus ir paragino Jungtines Tautas įsikišti.
„Pastarosiomis dienomis palei valstybės sieną buvo sutelkta daug ginklų, karinės įrangos ir personalo, kad būtų galima surengti dar vieną karinę avantiūrą“, – teigė Azerbaidžano užsienio reikalų ministerija.
Pasak ministerijos, Jerevanas Kalnų Karabache, kur nuo 2020-ųjų dislokuotos Rusijos taikos palaikymo pajėgos, taip pat sukūrė karinę infrastruktūrą. Baku apkaltino Armėniją, kad kreipdamasi į JT ji kenkia pastangoms siekti taikos.
„Azerbaidžanas pasilieka teisę ginti savo suverenitetą ir teritorinį vientisumą visomis teisėtomis priemonėmis, numatytomis JT Chartijoje ir kituose visuotiniuose tarptautinės teisės dokumentuose“, – sakoma pranešime.
Jerevanas paneigė, kad pasienyje ar Kalnų Karabache yra sukaupęs ginklų ir karių, ir sakė, kad Azerbaidžano pareiškimas neatitinka tikrovės.
Kaukazo kaimynės dėl Kalnų Karabacho, tarptautiniu mastu pripažinto Azerbaidžano dalimi, ginčijasi nuo 9-ojo dešimtmečio ir dėl šios teritorijos kariavo du karus.
Jau kelis mėnesius Jerevanas kaltina Baku blokuojant eismą Lačino koridoriumi – trumpu kalnuotu keliu, jungiančiu Armėniją su Kalnų Karabache esančiomis armėnų gyvenvietėmis.
Nepaisant Europos Sąjungos, JAV ir Rusijos tarpininkavimo pastangų, abi šalys nesugeba pasiekti ilgalaikio taikos susitarimo.
Armėnija ir tarptautinės pagalbos grupės įspėja, kad humanitarinė padėtis Kalnų Karabache yra itin prasta ir toliau blogėja. Teigiama, kad ten trūksta maisto, vaistų ir elektros.
