Sekite 15min Google
Tarp jų: Rusijos transporto ministerijos vadovo patarėjas ir vadinamasis karinis tinklaraštininkas Aleksejus Čadajevas, televizijos kanalo „Maskva 24“ laidų vedėjas Ivanas Kniazevas ir politologas, žiniasklaidos vadybininkas Semionas Uralovas, rašo naujienų portalas „Minval“, remdamasis respublikos Generaline prokuratūra.
Pasak prokuratūros, visi trys propagandininkai yra susiję su viešais raginimais imtis terorizmo, „prievartiniu Azerbaidžano konstitucinės santvarkos pakeitimu“, šalies teritorinio vientisumo pažeidimu ir tautinės neapykantos kurstymu.
Nurodoma, kad pagrįstų įtarimų priežastimi tapo dvi laidos, paskelbtos socialinio tinklo „YouTube“ kanale „Semenas Uralovas“ liepos 14 d. ir rugpjūčio 13 d.
Pirmojoje, kaip teigė prokurorai, propagandininkai ragino taikyti smurtinius metodus prieš Azerbaidžaną, nuversti teisėtą šalies valdžią ir pažeisti jos teritorinį vientisumą, taip pat kurstyti tautinę neapykantą.
„The Moscow Times“ spėjo, kad kalbama apie laidą pavadinimu „Kiek Rusijoje yra Alijevo agentų?“, kuri dabar yra nebeprieinama.
Kitoje laidoje, valdžios institucijų duomenimis, A.Čadaevas, I.Kniazevas ir S.Uralovas ragino vykdyti terorizmą, įskaitant smurto panaudojimą prieš respubliką, atskirų asmenų sunaikinimą ir jų „tikslinį likvidavimą“.
Patys laidos autoriai jos turinį pristato kaip „politinę ekspertizę“. Visiems trims nedalyvaujant Azerbaidžane buvo pareikšti kaltinimai pagal keletą baudžiamųjų straipsnių. Įtariamieji paskelbti ieškomais, informacija perduota ir Interpolui.
Dieną prieš tai paaiškėjo, kad iš Rusijos buvo deportuotas Azerbaidžano diasporos Maskvoje vadovas Bahtiaras Gasanovas. Kaip pranešė naujienų agentūra APA, B.Gasanovo pilietybė buvo panaikinta dar 2025 m., o 2026 m. birželį jį sulaikė teisėsaugos pareigūnai ir nusiuntė į laikinąjį migrantų sulaikymo centrą.
Liepos mėnesį Azerbaidžano valdžia pateikė keletą griežtų pareiškimų Maskvos atžvilgiu.
Pavyzdžiui, mėnesio pradžioje Baku pareiškė protestą Rusijai dėl Azerbaidžano bendrovės „SOCAR“ objektų bei ambasadų pastatų apgadinimų, patirtų dėl Rusijos ginkluotųjų pajėgų atakų prieš Ukrainos miestus, kurios, kaip teigia respublikos Užsienio reikalų ministerija, buvo „tyčinio“ pobūdžio.
Liepos viduryje šalies prezidentas Ilhamas Alijevas pabrėžė, kad respublikos buvimą Rusijos imperijos ir Sovietų Sąjungos sudėtyje vertina kaip kolonijinės padėties laikotarpį „be teisių“ ir kad sovietmečiu iš Azerbaidžano „buvo išvežti milijardai tonų naftos“.
Praėjus kelioms dienoms, I.Alijevas taip pat pasisakė dėl Rusijos nesugebėjimą patikimai aprūpinti partnerių nafta ir dujomis, kurių gamyba ir tiekimas buvo išvesti iš rikiuotės dėl Ukrainos smūgių Rusijos naftos perdirbimo įmonėms.
Azerbaidžanas pabrėžė, kad Baku yra pasirengęs pakeisti Rusiją Europos energetikos rinkoje, esant tam tikroms sąlygoms žymiai padidindamas tiekimą.
