B.Obama ketvirtadienį pareiškė, kad šis kalėjimas „susilpnino JAV nacionalinį saugumą“ bei sumažino šalies „moralinį autoritetą“. „Jis mažina mūsų partnerių norą dirbti kartu, kovojant su priešu, kuris veikia daugybėje šalių. Bet kokiu atveju, jo laikymo kaina viršija komplikacijas, kurios susidarytų jį uždarius“, – aiškino B.Obama.
Anot jo, „kalėjimas sukūrė daugiau teroristų, nei jame laikoma“, o per pastaruosius 7 metus Gvantaname nuteisti „iš viso trys įtariami teroristai“.
B.Obama pareiškė, kad bus „atidžiai peržiūrėtos visų 240 Gvantaname laikomų kalinių bylos“ ir bus svarstoma, kaip su jais elgtis. „Mes neketiname paleisti nė vieno, kuris galėtų pakenkti mūsų nacionaliniam saugumui. Taip pat nepaleisime kalinių, kurie keltų grėsmę Amerikos piliečiams, už JAV sienų“, – aiškino JAV vadovas.
Anot B.Obamos, Gvantanamo kaliniai bus skirstomi į penkias kategorijas.
Pirma, tie, kurie pažeidė JAV įstatymus bus teisiami federaliniuose teismuose. Antra, tie, kurie pažeidė karo įstatymus, bus teisiami „karo komisijose“.
Trečios kategorijos kalinius sudaro tie, kuriuos teismai nurodė paleisti. „Leiskite man pakartoti, ką jau sakiau anksčiau: tai neturi nieko bendra su sprendimu uždaryti Gvantanamą. Tai yra susiję su įstatymų laikymusi“, – paaiškino B.Obama.
Ketvirtą kategoriją sudarys „kaliniai, kuriuos ketiname saugiai perkelti į kitas šalis“. Anot B.Obamos, į šią kategoriją, pirminiais skaičiavimais, įeina apie 50 kalinių.
Galiausiai, pasak jo, „lieka klausimas dėl Gvantanamo kalinių, kurie negali būti teisiami, tačiau aiškiai kelia grėsmę Amerikos žmonėms“.
Vos tapęs JAV prezidentu, šių metų pradžioje B.Obama pareiškė, kad vienas pirmųjų jo darbų bus prieštaringai vertinamo Gvantanamo kalėjimo uždarymas. Jame laikomus kalinius ketinama deportuoti į kitas šalis.
Praėjusį antradienį JAV Senatas atmetė B.Obamos administracijos prašymą skirti 80 mln. dolerių 200 mln. Lt) Gvantanamo kalėjimo uždarymui.
