„Wall Street Journal“ tai pavadino pačiais agresyviausiais valdžios veiksmais ribojant milžiniškus vadovų atlyginimus. Pagal naująsias taisykles, bet kuri kompanija, gaunanti finansinės pagalbos iš valstybės, savo vadovams negalės mokėti daugiau nei 500 tūkst. dolerių per metus.
Griežti B.Obamos pastebėjimai nebuvo skirti vien Wall Street. Jis taip pat apkaltino respublikonus, parėmusius didžiulį ekonomikos skatinimo planą, bet neapsaugojusius nuo neefektyvaus jo panaudojimo.
Griežtos taisyklės, nustatančios maksimalias vadovų algas, buvo priimtos didėjant visuomenės nepasitenkinimui, kuris kilo vadovams išsimokėjus didžiulius atlyginimus iš valstybės skirtų pinigų verslui gelbėti.
Šis ryžtingas valdžios žingsnis buvo žengtas pačiu laiku, kadangi naujoji JAV administracija ruošiasi pristatyti naują žemyn besiritančio finansų sektoriaus gelbėjimo planą, kuriam reikės Kongreso pritarimo.
B.Obama turėjo sugalvoti būdą, kaip atsiliepti į amerikiečių reiškiamą pasipiktinimą, bet tuo pačiu neišgąsdinti verslo atstovų. Nors pastarosiomis savaitėmis prezidento retorika iš tiesų griežtėja, finansų sektoriaus atstovai jį vis vien remia. B.Obama yra viešai pasmerkęs Wall Street išlaidavimą, tačiau jis ne toks radikalus, kaip kiti jo partijos kolegos.
Be atlyginimų dydžio ribojimo, valstybės paramą gaunančios kompanijos negalės mokėti jokių piniginių premijų, išskyrus savo akcijomis. Tačiau pastarąsias vadovas gautų tik tuomet, kai įmonė sugrąžins gautą valstybinę paramą.
B.Obama yra viešai pasmerkęs Wall Street išlaidavimą, tačiau jis ne toks radikalus, kaip kiti jo partijos kolegos.
Naujosios taisyklės taip pat griežtins išeitinių kompensacijų išmokėjimo tvarką postą paliekantiems vadovams. Be to, finansinės paramos sulaukusios kompanijos turės deklaruoti išlaidas, susijusias su prabangos prekėmis ar paslaugomis: naudojimąsi privačiais lėktuvais ar užmiesčio klubais.
Naujosios taisyklės negalios paramą jau gavusioms įmonėms. Maža to, didžiajai daliai kompanijų, kurioms bus skirti mokesčių mokėtojų pinigai, griežti reikalavimai veikiau bus savanoriško, bet ne įpareigojančio pobūdžio (išskyrus valstybės gelbėjamas finansinio sektoriaus įmones).
Praeityje Wall Street jau yra pademonstravęs, kad moka apeiti įstatymus, todėl nerimaujama, kad tai gali pasikartoti ir šį kartą. Niekas taip paprastai neatsisakys milijoninių atlyginimų.
Be to, naujosios taisyklės galios tik įstaigų vadovams, tuo tarpu nemažai uždirbantiems viduriniojo rango darbuotojams premijos nebus draudžiamos. Kita vertus, kompanijos baiminasi, kad dėl finansinių suvaržymų joms bus sunkiau prisivilioti aukščiausios kvalifikacijos vadovų.
Net jeigu sugriežtinta tvarka bus skylėta, kai kurie ekspertai tvirtina, kad ji turės ilgalaikių teigiamų pasekmių. Wall Street įmonės turėtų persiorientuoti nuo piniginių premijų vadovams prie atlygio ilgalaikio išlaikymo akcijomis.
B.Obama supykdė kai kuriuos savo partijos narius, pristatydamas ekonomikos gelbėjimo paketą, numatantį mažinti kai kuriuos mokesčius. Šitaip bandoma ieškoti sutarimo su respublikonais. Nuo pat savo kadencijos pradžios kalbėdamas apie konkurentų partiją B.Obama viešojoje erdvėje laikėsi pozityvaus tono.
Tačiau prieš keletą dienų prezidentas aiškiai leido suprasti, kad jam jau per daug tos respublikonų retorikos, kuri, anot jo, ir atvedė šalį į krizę. B.Obama priminė, kad tai jis laimėjo rinkimus ir būtent jo siūlomos idėjos susilaukė daugumos amerikiečių pritarimo.
Kita vertus, analitikai pastebi, kad nors respublikonams trūksta naujų idėjų ir rinkėjų paramos, prezidento rinkimų kampanijos metu jie laimėjo viešųjų ryšių karą.
B.Obama nesivėlė į žodžių kovą spaudoje, tačiau naujojo JAV prezidento administracijai jau teko išmokti keletą Vašingtono pradžiamokslio pamokų. Net ir liberali spauda negali besąlygiškai užtikrinti paramos B.Obamai, todėl jaunojo politiko ir jo kabineto laukia nelengvi kadencijos metai.
