Prezidentas Volodymyras Zelenskis balandžio 17 dieną, remdamasis žvalgybos duomenimis, pareiškė, kad Baltarusijoje tiesiant kelius link Ukrainos teritorijos ir rengiant artilerijos pozicijas gali būti ruošiamasi dar vienam mėginimui įtraukti Minską į karą prieš Ukrainą.
Apie tai, kiek reali tokia grėsmė ir kokių tikslų gali siekti Maskva, naujienų agentūrai UNIAN kalbėjo Rusijos ir Ukrainos karo veteranas, buvęs bataliono „Aidar“ kuopos vadas, dabar Nacionalinio Arkties mokslo centro vadovas Jevhenas Dykis.
Maskva jau seniai spaudžia Minską
J.Dykio teigimu, Rusija nuo pat 2022 metų mėgina paversti Baltarusiją ne tik teritorija atakoms prieš Ukrainą, bet ir visaverte bendros invazijos dalyve. Vis dėlto Aliaksandras Lukašenka, anot jo, iki šiol stengiasi išvengti tiesioginio įsitraukimo, nors ir negali atvirai pasipriešinti Vladimirui Putinui.
Pasak veterano, nereikėtų pervertinti tariamai artimų dviejų režimų santykių. Jo vertinimu, Maskva jau seniai norėtų atsikratyti Lukašenkos ir pakeisti jį visiškai paklusniu satelitiniu vadovu. Tačiau Baltarusijos lyderis ir jo specialiosios tarnybos kol kas esą sugeba tam pasipriešinti ir išlaikyti tam tikrą atstumą.
Tarp Rusijos spaudimo ir noro išlikti
Anot J.Dykio, Lukašenka per visą plataus masto karą balansuoja tarp itin stipraus Rusijos spaudimo ir suvokimo, kad tiesioginis Baltarusijos įsitraukimas į karą gali reikšti jo valdžios pabaigos pradžią.
Jis pabrėžia, kad Baltarusijos kariuomenė yra kur kas mažiau pajėgi nei Ukrainos ar Rusijos, todėl tiesioginiame susidūrime greitai būtų sutriuškinta.
Be to, ekspertas abejoja ir Baltarusijos kariuomenės lojalumu. Jo teigimu, dalis karių galėtų pereiti į Ukrainos pusėje kovojantį Kosto Kalinausko pulką, o kita dalis tiesiog išsiskirstytų. Todėl iki šiol Lukašenka, nors ir pykdydamas Putiną, vengė peržengti ribą ir tapti pilnaverčiu karo dalyviu.
Didesnė grėsmė – platesnės eskalacijos fone
J. Dykio vertinimu, dabar padėtis pavojingesnė ne todėl, kad Baltarusija galėtų Ukrainai padaryti daugiau žalos nei 2022-aisiais, bet todėl, kad pats regioninis saugumo fonas tapo gerokai grėsmingesnis. Jis teigia, jog šiuo metu labai išaugusi platesnės eskalacijos rizika, įskaitant galimą Rusijos spaudimą Baltijos šalims.
Pasak jo, jei Maskva iš tiesų nuspręstų išbandyti NATO ryžtą, veiksmų šiaurės ir vakarų kryptimi be tiesioginio Baltarusijos dalyvavimo to praktiškai būtų neįmanoma įsivaizduoti.
Todėl spaudimas Minskui, J.Dykio manymu, galėjo pereiti į naują lygį.
Nerimą kelia ne pavieniai ženklai, o jų visuma
Komentuodamas informaciją apie Baltarusijoje statomus įtvirtinimus, naujus kelius link Ukrainos ir paskelbtą dalinį rezervo karininkų šaukimą, J.Dykis sako, kad tai jau atrodo rimčiau nei ankstesni demonstratyvūs manevrai.
„Tai jau labai rimta, tai jau gerokai rimčiau nei bet kokie manevrai, kurie buvo vykdomi iki šiol“, – teigė jis.
Pasak eksperto, vien įtvirtinimų statyba dar labiau sietina su gynyba, tačiau kelių tiesimas į Ukrainos pusę jau labiau primena pasirengimą puolimui.
Todėl jis neatmeta, kad Baltarusijai galėjo būti tiesiai pasakyta, jog ji netrukus turės arba įsitraukti į karą, arba bent jau suteikti savo teritoriją Rusijos nukreipiamajam smūgiui iš šiaurės.
