„Mūsų delegacijos vizos į Taikos tarybos posėdį nebuvo išduotos, nepaisant to, kad visi dokumentai buvo pateikti laiku ir procedūrų laikytasi“, – socialiniuose tinkluose rašė Baltarusijos užsienio reikalų ministerija.
Baltarusijos užsienio reikalų ministras Maksimas Ryženkovas turėjo dalyvauti, nors kvietimas oficialiai buvo adresuotas Baltarusijos vadovui Aliaksandui Lukašenkai.
„Jeigu net pagrindinių formalumų negerbiama, apie kokią „taiką“ galime kalbėti?“ – rašė ministerija.
Ketvirtadienį įvyko pirmasis Taikos tarybos posėdis. Ją įsteigė JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Ji iš pradžių buvo numatyta kaip JT patvirtintas mechanizmas, atsakingas už Gazos taikos plano įgyvendinimą. Vėliau iniciatyva buvo pristatyta kaip turinti platesnį mandatą.
D.Trumpas, kuris smarkiai apkarpė užsienio pagalbą, pareiškė, kad Jungtinės Valstijos skirs 10 mlrd. JAV dolerių iniciatyvai, kurios tikslai apima Gazos Ruožo atstatymą, po dvejų metų karo tarp „Hamas“ ir Izraelio, virtusio griuvėsiais.
D.Trumpas tiksliai nepaaiškino, kur nukeliaus pinigai, o jo Taikos taryba sulaukė kritikos dėl savo neskaidrumo.
D.Trumpas turės veto teisę Taikos taryboje ir galės likti jos vadovu net pasibaigus prezidento kadencijai, o šalys, norinčios nuolatinės vietos Taryboje, užuot pasitenkinusios dvejų metų kadencija, turės sumokėti 1 mlrd. dolerių (850 mln. eurų).
Nerišlioje kalboje, kurioje smerkė vidaus oponentus, pabrėžė akcijų rinkos augimą ir gyrėsi savo gebėjimu paremti užsienio lyderius per rinkimus, D.Trumpas sakė norintis siekti daugiau taikos susitarimų.
„Viskas sukasi aplink žodį, kurį lengva ištarti, bet sunku įgyvendinti – taiką“, – sakė D.Trumpas.
Taryba tariamai galėtų spręsti ir kitus konfliktus pasaulyje, įskaitant Rusijos karą prieš Ukrainą.
Nepaisant kvietimo į Taikos tarybą, Baltarusija išliko viena artimiausių Rusijos sąjungininkių visos plataus masto invazijos į Ukrainą metu. Minskas rėmė Rusijos kariuomenės judėjimą, raketų paleidimus ir dronų atakas bei tarnauja kaip galima Rusijos branduolinių raketų paleidimo vieta.
Inauguracinis susitikimas subūrė ideologinius D.Trumpo sąjungininkus, įskaitant Vengrijos ministrą pirmininką Viktorą Orbaną, kurio pavasarį laukia sunki rinkimų kova, ir Argentinos prezidentą Javierą Milei.
Tarp kitų dalyvių buvo ir tokių, kurie trokšta JAV dėmesio, pavyzdžiui, Pakistano ministras pirmininkas Shehbazas Sharifas, siekęs D.Trumpo paramos savo šalies konflikte su Indija.
Kritikai teigia, kad Taikos taryba išlieka miglota, įskaitant klausimą, kaip ji sąveikaus su jau seniai egzistuojančiomis institucijomis, pavyzdžiui, Jungtinėmis Tautomis (JT).
