Baltarusijoje nuo metų pradžios suaktyvėjo bombų slėptuvių inventorizacijos, remonto ir modernizavimo darbai, pranešė projektas BELPOL. Teigiama, kad šie patikrinimai vyksta „specifiniame kariniame ir politiniame kontekste“.
Vasario–balandžio mėnesiais atlikti civilinės gynybos apsauginių statinių būklės patikrinimai baigėsi 66 nurodymų pašalinti pažeidimus išdavimu. Administracinė atsakomybė buvo taikoma 11 pareigūnų, o dėl netinkamos priežiūros 20 objektų atžvilgiu buvo pateikti pranešimai.
Remiantis BELPOL duomenimis, nuo metų pradžios buvo atstatytos 43 bombų slėptuvės.
Apsauginių statinių patikrinimai ir modernizavimas vyksta tęsiantis mobilizacijos priemonėms ir karinėms pratyboms. Birželį Baltarusijos gynybos ministerija surengė pratybas Gardino srityje, kuri ribojasi su Lenkija ir Lietuva. Pratybų metu buvo treniruojama piliečių ir transporto mobilizacija, taip pat buvo patikrinti kelių tūkstančių karo prievolės turinčių asmenų duomenys.
Putinas sustiprino spaudimą Lukašenkai
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nuo 2026 m. pradžios sustiprino spaudimą Aliaksandrui Lukašenkai. Remiantis dienraščio „Wall Street Journak“ (WSJ) šaltiniais, V.Putinas siekia, kad Minskas aktyviai dalyvautų kare prieš Ukrainą – Maskva nori panaudoti Baltarusijos teritoriją dronų smūgiams prieš Ukrainą ir atidaryti naują frontą. Jei Minskas atsisakytų, Kremlius grasina sumažinti finansinę paramą, rašė WSJ.
Nerimą dėl galimo Baltarusijos įtraukimo į karą anksčiau išreiškė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Gegužę E.Macronas surengė telefoninį pokalbį su A.Lukašenka ir įspėjo jį apie galimo Baltarusijos dalyvavimo kare pasekmes.
V.Zelenskis taip pat pareiškė, kad Kyjivas turi informacijos apie Maskvos ir Minsko derybas dėl galimo karinio bendradarbiavimo plėtros. Vėliau jis pareikalavo pašalinti Rusijos retransliatorius Baltarusijos teritorijoje, kurie naudojami dronų smūgių koregavimui.
Zelenskis prabilo apie naują kovą prieš retransliatorius Baltarusijoje
Portalui „Zerkalo“ interviu vasario mėnesį davęs V.Zelenskis sakė, kad mato naują Baltarusijos ir Rusijos santykių formatą, kai Baltarusija tiksliai žino, kas vyksta jos teritorijoje.
„Ir nebegalima sakyti, kaip man sakė Lukašenka prasidėjus plataus masto invazijai, kad raketos [į Ukrainą] skraido, bet jos „jau seniai ten yra, mes to nekontroliuojame, mes nekontroliuojame paleidimo. Dabar Baltarusijos teritorijoje atsirado dronų retransliatoriai, ir dabar ši nauja ten atsiradusi įranga padeda rusų „Shahedams“ smogti mūsų žmonėms, civiliams gyventojams ir energetikos sektoriui, nes pasinaudojant tais retransliatoriais yra nukreipiami (smūgiai – red. past.)“, – kalbėjo V.Zelenskis.
Paklaustas, ar Ukraina laiko retransliatorius teisėtu kariniu taikiniu, V.Zelenskis buvo atviras:
„Nepasakysiu, kokiu būdu, bet mūsų vaikinai rūpinosi, kad Baltarusijos teritorijoje nebeveiktų trys ar keturi retransliatoriai. Mes tiesiog neturime kitos išeities, kitaip atakos prieš mūsų žemę tęsis. O skrydžių iš šios krypties dabar, noriu jums pasakyti, yra kur kas mažiau“, – kalbėjo Ukrainos prezidentas.
Įspėjo Lukašenką griežtai
Birželio 19 d. Ukrainos prezidentas V.Zelenskis įspėjo, kad A.Lukašenka turi savaitę laiko pašalinti Rusijos retransliavimo įrenginius iš savo teritorijos. Buvo kalbama apie tai, kad tokios sistemos yra dviejuose su Ukraina besiribojančiuose Baltarusijos regionuose.
Vėliau V.Zelenskis pareiškė, kad nuo birželio 22 d. retransliatoriai Baltarusijos teritorijoje nustojo veikti. Pokalbyje su žurnalistais Ukrainos prezidentas paaiškino, kad tuo metu nežinojo, ar sistemos buvo išmontuotos, tačiau tuo metu retransliatoriai neveikė.
Trečiadienį Ukrainos gynybos ministro patarėjas Serhijus Beskrestnovas-Flešas pareiškė, kad negalima atmesti galimybės, kad retransliatoriai Baltarusijoje, kartais panaudojami atakoms prieš Ukrainą.
Pasak jo, trečiadienį 7.11 val. nuotoliniu būdu valdomas reaktyvinis „Shahed“ atakavo degalinę Malyne, Žytomyro srityje. Kaip pažymi specialistas, remiantis Ukrainos radaro stočių duomenimis, „Shahed“ skrido palei sieną su Baltarusija, pasiekė Korostenę tiesiai virš greitkelio. Tada apsisuko ir skrido tiesiai virš geležinkelio link Malyno, kur ir atakavo degalinę.
„Toks elgesys būdingas rankiniu būdu valdomam dronui per kamerą. Atstumas nuo atakos vietos iki Rusijos sienų sudaro 260 kilometrų. Tai per toli, kad veiktų tiesioginis radijo kanalas. Kitų „Shahed“ (galimų retransliatorių) tuo metu ore nebuvo. Galutines išvadas padarys atitinkamos tarnybos ir padaliniai, išsamiai išnagrinėję situaciją“, – pažymėjo Flešas.
