Rinkimų apylinkės atsidarė 8 val. vietos (ir Lietuvos) laiku ir veiks 12 valandų, per kurias bus renkami 110 žemųjų parlamento rūmų, kuriuose dabar nėra opozicijos atstovų, deputatų.
Iš viso dėl teisės tapti Atstovų Rūmų nariais varžosi 263 kandidatai. 70 iš jų priklauso Jungtinėms demokratinėms jėgoms – opozicinių partijų koalicijai, o kiti yra autoritarinio šalies lyderio Aleksandro Lukašenkos šalininkai.
15-oje iš 110-ties apygardų prezidento sąjungininkai balotiruojasi nesivaržydami su opozicijos kandidatais.
Rinkimus stebi beveik 400 stebėtojų iš Europos Saugumo (ES) ir Bendradarbiavimo Organizacijos (ESBO).
Užfiksuotas nekorektiškas ESBO stebėtojų elgesys
Baltarusijos centrinės rinkimų komisijos (CRK) vadovė Lidija Jermošina pažymi, kad kai kurie Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos (ESBO) misijos atstovai elgiasi nekorektiškai.
„Tarptautiniai stebėtojai yra rinkimų proceso šalyje stabilumo garantas. Tuo pat metu pastebėta nekorektiško tarptautinių stebėtojų elgesio faktų, tarkim, Bobruiske, kai jie (stebėtojai iš Makedonijos ir Ispanijos) numetė ant grindų balsadėžę, pradėjo spardyti, taip pat bandė ištraukti rinkimų biuletenius, – pranešė CRK vadovė spaudos konferencijoje sekmadienį ir pridūrė, kad „tai liudija, kad ne visi stebėtojai nusiteikę konstruktyviai bendradarbiauti“.
L.Jermošina taip pat pabrėžė, kad šie faktai kol kas susiję tik su ESBO stebėtojais. Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (NVS) stebėtojų misijai kol kas pretenzijų nėra.
ESBO Parlamentinės Asamblėjos delegacijos vadovė, ESBO stebėtojų parlamento rinkimuose koordinatorė Anne-Marie Lizin pareiškė, kad „nekorektiško“ kai kurių stebėtojų elgesio, apie kurį pranešė CRK, faktai bus pakomentuoti pirmadienį, kai paaiškės rinkimų rezultatai.
Opozicija protestuos
Opozicija jau pasmerkė rinkimus kaip nedemokratinius ir planuoja rengti protesto mitingus, nes nuogąstauja, kad A.Lukašenkos šalininkai mėgins klastoti balsavimo rezultatus.
Opozicija jau pasmerkė rinkimus kaip nedemokratinius ir planuoja rengti protesto mitingus, nes nuogąstauja, kad A.Lukašenkos šalininkai mėgins klastoti balsavimo rezultatus.
ES pažadėjo panaikinti kelionių suvaržymus Baltarusijos lyderių atžvilgiu ir pasiūlė ekonominę pagalbai šiai 10 mln. gyventojų turinčiai šaliai, jei sekmadienio balsavimas pademonstruos pažangą "demokratinių vertybių" link, o ne judėjimą tolyn į Rusijos sferą.
Jungtinės Valstijos irgi sakė, kad įmanomas reikšmingas santykių su Baltarusija, per kurią eksportuojamos Rusijos gamtinės dujos, pagerėjimas.
Rugpjūtį Baltarusijoje buvo paleisti trys žmonės, kuriuos Vakarai laikė politiniais kaliniais, tarp jų – buvęs kandidatas į prezidentus Aleksandras Kozulinas. Be to, opozicijai buvo suteikta daugiau galimybių naudotis eterio bangomis.
Tačiau disidentai šiuos žingsnius vadino kosmetiniais, nes šalyje opozicijos nariai ir toliau gali būti kada panorėjus areštuojami ir kitaip bauginami.
Be to, tarp 7 tūkst. rinkimų komisijų narių yra tik 48 opozicijos atstovai, sakė žmogaus teisių gynimo centro „Vesna" vadovas Alesis Beliackis.
„Po rinkimų bus stipri represijų banga“, – prognozavo A.Beliackis, kuris sekmadienio rinkimus vadina šou.
A.Lukašenka žadėjo, kad balsavimas bus demokratinis, ir grasino nutraukti ryšius su Vakarais, jei jų stebėtojai paskelbs rezultatus suklastotais, kaip būdavo per ankstesnius Baltarusijos rinkimus.
A.Lukašenka žadėjo, kad balsavimas bus demokratinis, ir grasino nutraukti ryšius su Vakarais, jei jų stebėtojai paskelbs rezultatus suklastotais, kaip būdavo per ankstesnius Baltarusijos rinkimus.
„Jei Vakarai nepripažins parlamento rinkimų rezultatų, ... Baltarusijos valdžia nutrauks visus ryšius su jais“, – praėjusį savaitgalį sakė prezidentas.
A.Kozulinas sakė, jog A.Lukašenka „neturi strategijos gerinti santykių su Vakarais“, tik paprasčiausiai žaidžia su abiem stovyklomis, kad „gautų didžiausios naudos“.
Yra tam tikrų požymių, kad keičiasi kryptis jos tradicinėje sąjungininkėje Rusijoje, kuri smarkiai subsidijuoja Baltarusijos sovietinio stiliaus ekonomiką, bet siekia didesnės kainos už savo paramą.
Po praėjusį mėnesį įvykusio Rusijos ir Gruzijos karo, dėl kurio smarkiai atšalo Maskvos santykiai su Vakarais, Rusijos ambasadorius Minske kritikavo Baltarusiją dėl „drovios tylos“ to konflikto atžvilgiu.
Minskas, pavyzdžiui, nepasekė Maskvos pavyzdžiu ir nepripažino Abchazijos ir Pietų Osetijos nepriklausomybės.
„Baltarusiai patiria didžiulį Rusijos spaudimą. Ji grasino pardavinėti jiems savo dujas rinkos kainomis, jei jie nepripažins Abchazijos ir Pietų Osetijos“, – sakė vienas Minske dirbantis Europos diplomatas.
Baltarusija yra visiškai priklausoma nuo Rusijos gamtinių dujų importo ir moka už jas mažesnę nei rinkos kainą, todėl jai labai skausminga ta taktika, kuri Vakaruose buvo vadinama „energetiniu šantažu“.
A.Kozulinas sakė, jog A.Lukašenka neturi strategijos gerinti santykių su Vakarais, tik paprasčiausiai žaidžia su abiem stovyklomis, kad gautų didžiausios naudos.
Po Gruzijos karo ES mano, kad gali padidinti tarp Minsko ir Maskvos atsivėrusį plyšį pasiūlydama Baltarusijai savo paramą.
„Privalome padėti Baltarusijai užimti subalansuotą padėtį. Ar tikrai norime, kad jį grįžtų į Rusijos glėbį?“, – sakė minėtas Europos diplomatas.
Londone įsikūrusios Europos užsienio santykių tarybos Baltarusijos ekspertas Andrew Wilsonas sakė, kad Gruzijos karas sukrėtė Maskvos ir Minsko aljansą pademonstruodamas, kokios pažeidžiamos Rusijos akivaizdoje yra buvusios sovietinės respublikos.
A.Lukašenka dėl to karo „keistai tylėjo“, sakė A.Wilsonas ir pridūrė: „Jis aiškiai nerimavo dėl to, kad Rusija Baltarusijoje, kaip ir Gruzijoje, panaudos tam tikrą įtakos sferos jėgą, ypač – ekonomine prasme“.
Lukašenka: Vakarams bus sunku nepripažinti Baltarusijos rinkimų
Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka mano, kad parlamente turi dirbti konstruktyvi opozicija, o „ne dabartinės opozicijos vadovai“.
„Tikra konstruktyvi opozicija visada reikalinga. Anksčiau ar vėliau mes tai turėsime. Bet tai ne ta opozicija, kuri 100 procentų yra išlaikoma, finansuojama iš užsienio“, – pareiškė prezidentas žurnalistams sekmadienį, atidavęs balsą parlamento rinkimuose.
Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aleksandras Lukašenka mano, kad šalyje buvo sudarytos reikiamos sąlygos parlamento rinkimams, atitinkančios tarptautinius standartus.
„Tarptautiniams stebėtojams bus labai sudėtinga nepripažinti šių rinkimų“, – pareiškė A.Lukašenka žurnalistams sekmadienį, atidavęs balsą parlamento rinkimuose.
Pasak prezidento, „jei rinkimai vyks normaliai, Vakarai pasirengę pripažinti ir išvysti Baltarusiją plika akimi“.
Tuo pat metu A.Lukašenka pabrėžė, kad „rinkimus mes organizuojame sau, savo valstybei ir liaudžiai“.
„Sunku nurodyti dar bent vieną šalį, kur rinkimai būtų organizuoti Vakarų požiūriu“, – sakė A.Lukašenka.
Neatmeta antrojo parlamento rinkimų rato galimybės
Baltarusijos centrinės rinkimų komisijos (CRK) pirmininkė Lidija Jermošina neatmeta, kad sekmadienį per parlamento rinkimus nepavyks išrinkti visos Nacionalinio Susirinkimo žemųjų rūmų sudėties.
„Norėtųsi vieno rinkimų turo, bet vargu ar tai įmanoma didelėse apygardose, kur balotiruojasi po 5-7 kandidatus. Nors mes vis dėlto tikimės išrinkti deputatus pirmajame rate“, – pareiškė L.Jermošina šeštadienį, Minske susitikusi su Baltarusijos ir Rusijos sąjungos parlamento susirinkimui atstovaujančiais stebėtojais, kuriems vadovauja Valstybės Dūmos vicepirmininkas Aleksandras Babakovas.
