Ukraina jau ne vieną mėnesį perspėja Baltarusiją nesileisti labiau įtraukiamai į karą, atkreipdama dėmesį į suintensyvėjusias Rusijos atakas prieš šiaurės Ukrainą ir teigdama, kad Baltarusijos pasienio pusėje pastebėtas karinis aktyvumas.
Nuo 1994 metų valdžioje esantis A. Lukašenka leido Maskvai 2022-aisiais ir iš Baltarusijos teritorijos pradėti invaziją į Ukrainą, tačiau Minskas neigia planus tiesiogiai dalyvauti kare.
„Kol Lukašenka uždirba iš ukrainiečių kraujo, padėdamas Rusijos karo mašinai, jis visada kels pavojų Ukrainai“, – AFP sakė Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja.
Duodama interviu Lenkijos Gdansko mieste vykusios konferencijos dėl Ukrainos atstatymo paraštėse, ji teigė, kad A. Lukašenka yra „taip pat kaltas“ dėl baisiausio konflikto Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, kaip ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
A. Lukašenkos valdoma Baltarusija yra ekonomiškai ir politiškai priklausoma nuo Kremliaus, o jos teritorijoje yra dislokuota dalis Maskvos branduolinių ginklų.
S. Cichanouskaja metė iššūkį A. Lukašenkai 2020 metų rinkimuose, o jos pralaimėjimas sukėlė masinius protestus ir žiaurų saugumo tarnybų susidorojimą su jos rėmėjais.
Be iliuzijų
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau šią savaitę pranešė, kad Baltarusija, sulaukusi Kyjivo grasinimo, išjungė sistemas, padedančias nukreipti Rusijos dronus.
O A. Lukašenka, atrodo, bandė sumažinti įtampą, per televiziją transliuotame susitikime su pareigūnais pareikšdamas, kad Minske susitiko su Ukrainos atstovu ir kad Baltarusija nebus įtraukta į karą.
S. Cichanouskaja teigė, kad nors A. Lukašenka „žengė žingsnį atgal“, jis nebūtų galėjęs to padaryti be Kremliaus žalios šviesos.
„Jei jos buvo išjungtos, tai reiškia, kad Rusija sutiko“, – sakė ji, pabrėždama, kad jis negali veikti prieš Maskvą.
„Jis niekada to nepadarytų, neturėkime jokių iliuzijų“, – sakė neseniai iš kelionės į Kyjivą grįžusi S. Cichanouskaja.
Opozicijos lyderė taip pat išreiškė viltį, kad JAV vadovaujamos derybos dėl daugiau politinių kalinių išlaisvinimo iš Baltarusijos bus tęsiamos.
Šimtai jų buvo paleisti po derybų, kurias inicijavo JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas), mainais į sankcijų sušvelninimą.
Tačiau teisių gynimo grupė „Viasna“ skaičiuoja, kad Baltarusijos kalėjimuose vis dar yra 852 politiniai kaliniai.
S. Cichanouskaja teigė, kad tikrasis skaičius tikriausiai yra didesnis, nes „kai kurie žmonės bijo ir nesuteikia informacijos, kad jų artimieji kalinami dėl politinių bylų“.
Ji ypač nerimavo dėl kalėjime esančių motinų, taip pat vyresnio amžiaus ir sergančių politinių kalinių.
Gdanske ji taip pat susitiko su buvusiu Lenkijos prezidentu Lechu Walesa (Lechu Valensa), kuris devintajame dešimtmetyje vadovavo „Solidarumo“ judėjimui, išprovokavusiam komunistinio režimo žlugimą Varšuvoje.
S. Cichanouskaja teigė, kad jiedu aptarė, kaip būti pasirengusiems pokyčiams Baltarusijoje, nes „akimirka gali būti netikėta“.
S. Cichanouskaja jau ne vienerius metus siekia Vakarų paramos demokratinei Baltarusijai.
„Jokio karo ir jokios revoliucijos neįmanoma laimėti, jei neturi sąjungininkų“, – sakė ji.
