Akcentuodami signalus, kad laukiami JAV kariniai veiksmai būtų riboto masto, Baltieji rūmai nurodė, kad nesiekia sukelti „režimo pasikeitimo“ Sirijoje, ir atsisakė pasakyti, ar sieks Jungtinių Tautų (JT) mandato tokiam smūgiui.
Baltųjų rūmų atstovas Jay Carney sakė, jog „niekam, kas vertina logiškai, neturėtų kilti abejonių, kad Sirijos režimas yra atsakingas už cheminių ginklų panaudojimą rugpjūčio 21 dieną prie Damasko“.
„Užuominos, jog yra kokių nors abejonių dėl to, kas yra už tai atsakingas, yra tokios pat absurdiškos“, kaip ir argumentai, kad tos atakos iš viso nebuvo, sakė jis.
 |
| Rusijos žurnalistų kalbinamas Sirijos prezidentas Basharas al Assadas |
J.Carney komentarai atrodo kaip naujas JAV užsipuolimas Sirijos sąjungininkės Rusijos atžvilgiu.
Maskva suabejojo JAV teiginiais, kad prezidento B.al Assado režimas yra atsakingas už siaubingą praėjusios savaitės cheminę ataką prieš civilius gyventojus, kai, kaip manoma, žuvo šimtai žmonių.
Nors pareigūnai tvirtina, kad prezidentas B.Obama dar nepriėmė sprendimo dėl to, kaip reaguoti į tą ataką, Vašingtone beveik neabejojama, kad jis nuspręs suduoti ribotos apimties karinį smūgį taikiniams Sirijoje.
Jungtinės Valstijos ruošiasi smogti Sirijai artimiausiomis dienomis, jeigu bus nustatyta, kad tos šalies prezidento Basharo al Assado režimas naudojo cheminius ginklus per praeitą savaitę surengtas atakas netoli Damasko, esą nusinešusias šimtus civilių gyventojų gyvybių.
Pareigūnai teigia, kad po kelis mėnesius trukusio vengimo įsitraukti į dar vieną karą Artimuosiuose Rytuose jų veiksmais siekiama tik nubausti B.al Assadą už cheminių ginklų panaudojimą, kuriuo, pasak jų, buvo pažeistos tarptautinės normos.
Pasak pareigūnų, galimų JAV veiksmų nereikėtų vertinti kaip intervencijos į įnirtingą Sirijos pilietinį karą ar bandymo tiesiogiai nuversti B.al Assado režimą.
JAV žvalgyba klausėsi Sirijos armijos pokalbių telefonu apie cheminius ginklus
JAV žvalgyba pasiklausė vieno Sirijos gynybos ministerijos pareigūno „panikos kupinų telefoninių pokalbių su cheminių ginklų dalinio vadu“ po praeitą savaitę surengtos pražūtingos cheminės atakos, antradienį pranešė žurnalas „Foreign Policy“.
„Praeitą trečiadienį, praėjus kelioms valandoms po šiurpios cheminės atakos į rytus nuo Damasko, vienas Sirijos gynybos ministerijos pareigūnas apimtas panikos skambinėjo cheminių ginklų dalinio vadui, reikalaudamas atsakymų apie smūgį nervus paralyžiuojančia medžiaga, kuris pražudė per tūkstantį žmonių“, – sakoma pranešime.
„Tų pokalbių pasiklausė JAV žvalgybos tarnybos, – nurodė žurnalas. – Tai svarbi priežastis, kodėl Amerikos pareigūnai dabar sako esantys tikri, kad tos atakos buvo Sirijos prezidento Basharo al Assado režimo darbas – ir kodėl JAV kariuomenė tikriausiai atakuos tą režimą artimiausiomis dienomis.“
Barackas Obama raginamas prašyti Kongreso pritarimo kariniams veiksmams prieš Siriją
Dešimtys JAV įstatymų leidėjų paragino prezidentą Baracką Obamą tartis su Kongresu ir prašyti jo leidimo surengti karinę intervenciją Sirijoje.
Jungtinės Valstijos ruošiasi smogti Sirijai artimiausiomis dienomis, jeigu bus nustatyta, kad tos šalies prezidento Basharo al Assado režimas naudojo cheminius ginklus per praeitą savaitę surengtas atakas netoli Damasko, esą nusinešusias šimtus civilių gyventojų gyvybių.
Kai kurie įstatymų leidėjai, tarp jų respublikonai senatoriai Johnas McCainas ir Lindsey Grahamasbei Senato demokratas Billas Nelsonas pasisako už karinį smūgį, bet kitų pozicija išlieka santūresnė.
Keli įstatymų leidėjai stengėsi įjungti stabdžius procese, kurį respublikonas Kongreso narys Scottas Rigellas, parengęs laiško B.Obamai juodraštį, įvardijo potencialiu prezidento įgaliojimų viršijimu, jeigu jis nuspręs atakuoti Siriją dar negavęs sutikimo iš Kapitolijaus.
Kongresas atostogaus iki rugsėjo 9-osios, bet „nariai gali susirinkti jūsų prašymu“, S.Rigellas rašo savo laiške, kurį iki antradienio pasirašė 40 įstatymų leidėjų, įskaitant šešis demokratus.
„Esame pasiruošę grįžti į sesiją, apsvarstyti mums pateiktus faktus ir pasidalyti sprendimų našta dėl JAV įsitraukimo į sparčiai eskaluojamą Sirijos konfliktą“, – pridūrė jis.
S.Rigellas ir kiti nepritaria scenarijui, kad sprendimas panaudoti jėgą būtų paskelbtas prezidento įsaku be Atstovų Rūmų ir Senato sutikimo, kaip nutiko prieštaringai vertinamo konflikto Libijoje atveju.
Nors Atstovų Rūmų užsienio reikalų komiteto pirmininkas Edas Royce'as pasmerkė cheminių ginklų naudojimą kaip „peržengiantį visas ribas“, jis perspėjo, kad JAV intervencija gali lemti Sirijos krizės „eskalavimą“.
B.Obamos „administracija turėtų kreiptis į Kongresą ir paaiškinti savo planus“, nurodė E.Royce'as.
„Pasekmės per didelės, kad Kongresas būtų paliktas nuošalyje“, – pažymėjo jis.
1973 metų Rezoliucija dėl karo įgaliojimų ragina prezidentus siekti Kongreso patvirtinimo bet kokiam JAV karių pasiuntimui į „karo veiksmus“, trunkančius ilgiau nei 60 dienų.
Dauguma prezidentų ignoravo reikalavimą siekti tokio leidimo – jie pasirinkdavo tiesiog informuoti Kongresą apie savo sprendimus.
Baltųjų rūmų atstovas Jay Carney antradienį sakė, kad su Kongreso nariais konsultuojamasi, o įstatymų leidėjai, tarp jų Atstovų Rūmų pirmininkas Johnas Boehneris pripažino, kad jie yra informuojami apie potencialius veiksmus.
J.Carney nenurodė, kad B.Obama sieks JAV Kongreso pritarimo kariniams veiksmams, kurie, kaip mano ekspertai, bus sparnuotųjų raketų smūgiai Sirijos kariniams objektams.
Tačiau tiek demokratai, tiek respublikonai reiškė susirūpinimą dėl bet tokių didelio masto karinių veiksmų, akcentuodami nestabilumą Artimųjų Rytų regione ir potencialų antiamerikietiškų nuotaikų sustiprėjimą šiuo itin opiu metu.
„Nors cheminių ginklų panaudojimas kelia didelį nerimą ir yra nepriimtinas, manau, kad nėra jokio karinio sprendinio sudėtingai Sirijos krizei, – sakė Atstovų Rūmų narė demokratė Barbara Lee. – Kongresas turi surengti išsamius debatus, prieš Jungtinėms Valstijoms imantis bet kokių karinių veiksmų Sirijoje – arba kitur.“
Kai kurie įstatymų leidėjai, tarp jų respublikonai senatoriai Johnas McCainas ir Lindsey Grahamas bei Senato demokratas Billas Nelsonas pasisako už karinį smūgį, bet kitų pozicija išlieka santūresnė.
J.Carney atmetė prielaidą, kad ši intervencija rengiama tam, kad būtų pakeistas Sirijos režimas, bet S.Rigellas reikalavo, kad administracija paaiškintų, ko tikimasi pagal jos suplanuotą scenarijų.
„Kaip tai atrodys po mėnesio, šešių mėnesių, po metų?“ – S.Rigellas sakė naujienų agentūrai AFP.
Pasak jo, skeptiška Kongreso pozicija dėl galimybės paveikti Sirijos konflikto baigtį yra „garantuota“, atsižvelgiant į tai, jog esama daug nežinomų veiksnių, įskaitant faktą, kad B.al Assadą prie Sirijos valdžios vairo pakeisiančios jėgos nebūtinai būtų draugiškos Jungtinėms Valstijoms.
