-50% metinei prenumeratai. Velykų dovana!
Prenumeruoti

Baltijos pakrantėje esančių valstybių gyventojams susirūpinimą kelia Baltijos ekologinė padėtis

Šiais metais surengta sociologinė apklausa parodė, kad visų prie Baltijos jūros esančių valstybių gyventojams susirūpinimą kelia jūros ekologinė padėtis.
Baltijos jūra
Baltijos jūra / Andriaus Ufarto/BFL nuotr.

Apklausa parodė, kad labiausiai dėl Baltijos susirūpinę yra apie 50 procentų suomių, daugiau kaip ketvirtadalis švedų, estų, latvių – jie visi nurodė Baltijos jūros būklę kaip „labai blogą“ arba „gana blogą“.

Per 9 tūkstančių Danijos, Vokietijos, Lenkijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos, Rusijos, Suomijos ir Švedijos gyventojų apklausą (po 1 000 iš kiekvienos šalies), kurią 2010 metų pavasarį atliko kompanija „BalticSurvey“, norėta ištirti, kaip gyventojai naudojasi jūra laisvalaikiu ir kaip ją vertina, pranešė Stokholmo aplinkos instituto centras Taline.

Apklausa atskleidė, kad beveik 80 proc. Baltijos jūros pakrantėje esančių valstybių gyventojų laisvalaikį leidžia prie Baltijos jūros, daugiausia per atostogas maudydamiesi ir degindamiesi saulėje, vaikščiodami pakrante ar rengdami iškylas. Daugiausia laisvo laiko prie jūros leidžia danai, suomiai ir švedai.

Dėl Baltijos jūros ekologijos labiausiai susirūpinę suomiai, estai, rusai ir švedai. Septyniose iš devynių šalių Baltijos ekologija buvo nurodyta kaip vienas iš trijų svarbiausių valstybės gamtos apsaugos klausimų.

Didžiausią rūpestį kelia šiukšlės, sunkieji metalai ir kitos pavojingos jūrai medžiagos, kasdieniai mažesni ar didesni naftos išsiliejimai, žala augalija ir gyvūnijai ir dumblių žydėjimas, sakė tyrinėtoja Heini Ahtiainen iš Helsinkio.

Estijos gyventojams daug nerimo kelia jūros dugne esančioms minos ir cheminiai ginklai.

Dauguma respondentų mano, kad teršėjai turi už tai atlyginti, o Baltijos ekologinę būklę pagerintų didelės rinkliavos iš atskirų asmenų ir įmonių. 66 proc. estų pritaria tokioms priemonėms.

Nė vienoje šalių, išskyrus Lenkiją ir Švediją, dauguma respondentų nesutiko, kad asmeniškai daro įtaką Baltijos jūros ekologijai.

Dauguma Lenkijos ir Švedijos respondentų sutiko, kad kiekvienas gali prisidėti prie Baltijos jūros ekologinės padėties gerinimo. Kitose šalyse tam pritarė nuo 17 iki 37 proc. respondentų. Estijoje taip mano 37, Lietuvoje 18, Latvijoje 17 proc. respondentų. Tai žymiai mažiau nei Švedijoje ir Lenkijoje (atitinkamai 55 ir 68 proc.).

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius