Robertas Brovdis yra Ukrainos karininkas, žinomas šaukiniu Madjaras.
Nuo 2026 m. liepos mėnesio majoras R.Brovdis yra Ukrainos ginkluotųjų pajėgų bepiločių sistemų pajėgų vadas. Tai atskiras karinis padalinys, apimantis karinius vienetus, naudojančius oro, sausumos ir jūrinius dronus.
R.Brovdis stojo į Ukrainos teritorinę gynybą kaip savanoris 2022 m., prasidėjus Rusijos plataus masto įsiveržimui, o vėliau įkūrė karinį dronų dalinį, kuris buvo pavadintas „Ptaki Madjara“.
Šis dronų dalinys atlieka specialias operacijas dronais.
R.Brovdžio stiprybe įvardijami ne tiek jo techniniai įgūdžiai kaip dronų piloto, kiek jo verslumas ir organizaciniai sugebėjimai – renkant aukas, kuriant tiekimo grandines, plečiant komandas ir vertinant rezultatus.
Jo padalinys socialiniuose tinkluose paskelbtus kovos vaizdo įrašus pavertė ataskaitų teikimo, naujų narių verbavimo, lėšų rinkimo ir informacinio karo priemonėmis.
Kiekviena dronų ataka Madjaro vadovaujamose pajėgose yra užregistruojama, patikrinama ir klasifikuojama.
Valdymo centras naudoja realaus laiko rezultatų lenteles ir kasdien archyvuoja nuo dešimties iki dvylikos terabaitų duomenų, kuriuos planuojama panaudoti dirbtinio intelekto modelių kūrimui.
Pasak Madjaro, viso to tikslas – sumažinti kylančius nesklandumus dėl karo veiksmų, kuriuos lemia karių nuovargis, šališkumas ir klaidos.
Interviu Airijos žurnalistui Caolanui Robertsonui Madjaras išskyrė pagrindinius penkis darbus, kuriuos turi padaryti Baltijos šalys, kad sugebėtų atremti galimą Rusijos agresiją.
5 majoro patarimai
Pirmiausia Madjaras mini būtinybę nedelsiant įsteigti 2–5 kilometrų pločio buferinę zoną palei Rusijos sieną.
Jo teigimu, tokio dydžio teritorija yra tinkama dronams naudoti – sukūrus pakankamai tankų dronų skydą, būtų galima beveik visiškai sustabdyti priešo judėjimą.
Pasak Madjaro, tam reikia paruošti kraštovaizdį: dalį miško ploto reikia iškirsti, o reljefą – pakoreguoti.
Antra – didelio masto šviesolaidinio ryšių tinklo statyba. Toks tinklas galėtų sujungti dronų paleidimo platformas, leidžiant operatoriams nuotoliniu būdu valdyti dronus iš apsaugotų valdymo punktų.
Trečia, sako Madjaras, būtina sukurti mobilų oro gynybos komponentą, kuris specializuotųsi kovoje su įvairių tipų dronais – nuo FPV dronų ir žvalgybinių dronų iki „Shahed“ pasalų ir kitų oro puolimo ginklų.
Ketvirta, kiekviena brigada turėtų sukurti atskirą nepilotuojamų sistemų padalinį, kuriame būtų ne mažiau kaip 300 dronų įgulų.
Jų veiklos sritys apimtų tiek patruliavimą ir žvalgybą, tiek FPV dronų naudojimą, tiek naktines operacijas dronais.
Penktasis elementas – tolimų ir vidutinių nuotolių smogiamųjų pajėgumų plėtojimas, kuris leistų ne tik gintis, bet ir vykdyti kontratakas.
Rusijos agresija
Birželio pabaigoje britų leidinys „The Guardian“, remdamasis šaltiniais, paskelbė, kad Rusija gali surengti provokaciją Baltijos šalyse arba Lenkijoje, kuri nesibaigtų visapusišku užpuolimu.
Dviejų NATO rytinio flango valstybių žvalgybos pareigūnų teigimu, Kremlius siekia pasinaudoti galimomis Vakarų silpnosiomis vietomis, jo pajėgoms patiriant vis didesnį Ukrainos spaudimą.
Šie įspėjimai rodo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali nusitaikyti į Estiją, Latviją ar Lietuvą, kad įvertintų, ar JAV ir jų sąjungininkės aktyviai įsikištų jas ginti, rašė britų leidinys.
Latvijos žvalgyba vertina, kad Rusija šiuo metu negali atidaryti antrojo fronto, tačiau gali imtis hibridinių veiksmų, įskaitant raketų ir dronų atakas.
Laikraščio teigimu, šiomis provokacijomis siekiama sumažinti Europos paramą Ukrainai.
Šis įspėjimas sutampa su pastaraisiais regiono lyderių, sparčiai keičiančių savo saugumo poziciją, pareiškimais. Gdanske vykusios konferencijos, skirtos Ukrainos atstatymui, kuluaruose Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas įspėjo, kad grėsmių aplinka sparčiai keičiasi.
Dabartiniai įspėjimai pasirodė po virtinės provokacijų, kurios priskiriamos Rusijos agentams visoje Europoje nuo 2022 metų visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios.
