Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Baltijos šalių gynybos biudžetas auga greičiausiai iš visų regionų

Lietuvos kariuomenės savaeigės haubicos PzH2000 pratybose „Ugninis griausmas“
J. eil. Roko Mičiudos nuotr. / Lietuvos kariuomenės savaeigės haubicos PzH2000 pratybose „Ugninis griausmas“
Šaltinis: BNS
0
A A

Nuo Ukrainos krizės pradžios Baltijos šalių užsakymų naujai gynybinei technikai padvigubėjo ir per kitus dvejus metus išaugs dar du kartus, rodo ketvirtadienį tyrimų bendrovės „IHS Markit“ paskelbti duomenys.

Latvija, Lietuva ir Estija padidino savo išlaidas naujos gynybinės technikos įsigijimui nuo 210 mln. JAV dolerių 2014 metais iki 390 mln. JAV dolerių 2016-aisiais.

Iki 2018 metų šios trys šalys kartu naujai įrangai turėtų išleisti maždaug po 670 mln. JAV dolerių per metus.

„Išlaidos gynybai Baltijos šalyse smarkiai pasikeitė per pastaruosius dvejus metus, – sakė „IHS Jane's“ vyriausiasis analitikas Craigas Caffrey. – Jų visų gynybos biudžetas iki 2018 metų viršys 2 proc. BVP ir kiekviena šalis per 10 metų bus padvigubinusi ar net patrigubinusi savo gynybos biudžetą.

2005 metais viso šio regiono bendras gynybos biudžetas siekė 930 mln. JAV dolerių, o iki 2020 metų turėtų siekti 2,1 mlrd. JAV dolerių. Šis augimas yra didesnis nei bet kuriame kitame pasaulio regione“.

Nuo 2014 metų Latvijos ir Lietuvos biudžetai gynybai auga greičiausiai pasaulyje, rodo „IHS Jane's“ duomenys.

Nuo 2014 metų Latvijos ir Lietuvos biudžetai gynybai auga greičiausiai pasaulyje, rodo „IHS Jane's“ duomenys. Tokios augimo tendencijos turėtų išsilaikyti iki 2018 metų.

Remiantis IHS, Estijos išlaidos gynybai iki 2019 metų turėtų išaugti iki 501,51 mln. JAV dolerių nuo 263,49 mln. JAV dolerių, kurie buvo skirti šiam tikslui 2005 metais.

Latvijos išlaidos, kurios 2005 metais siekė 279,56 mln. JAV dolerių, 2019 metais turėtų išaugti iki 613,85 mln. Lietuvos išlaidos atitinkamai augs nuo 386,47 mln. iki 892,01 mln. JAV dolerių.

„Išlaidų gynybai didinimas Baltijos šalyse yra labai susijęs su augančia Rusijos ir Vakarų konfrontacija, kuri dažnai vadinama „naujuoju Šaltuoju karu“, – sakė „IHS Country Risk“ vyriausiasis analitikas Alexas Kokcharovas. – Per pastaruosius dvejus su puse metų mes pastebime, kad politinė konfrontacija tarp Rusijos ir Vakarų perauga į karinį užsispyrimą, ir mes nemanome, kad tai greitai pasibaigs“.

„Rusija ir NATO dažniau rengia karines pratybas, taip pat padaugėjo įvairių aviacijos ir karinio laivyno incidentų Baltijos ir Juodojoje jūrose, – kalbėjo A.Kokcharovas. – Rusija šiuos rajonus laiko savo artimiausiu pasieniu“.

„Nors mes nemanome, kad Rusija įsitrauks į įprastą tarpvalstybinį karą su Vakarais, įskaitant ir NATO šalis, regis ši konfrontacija tęsis dar daug metų, – sakė analitikas. – Ši konfrontacija greičiausiai turės karinio įbauginimo elementų, dėl kurių nerimaus artimiausios Rusijos kaimynės“.

2015 metais Rusija padidino savo išlaidas gynybai 28,6 proc. ir tai buvo didžiausias jų augimas nuo 2002 metų, tačiau panašu, kad Rusijos išlaidos gynybai artimiausiu laiku tokio zenito nebepasieks, sakoma „IHS Jane's“ ataskaitoje.

2016 metų biudžete pirmą kartą nuo dešimto dešimtmečio pabaigos buvo numatytas Rusijos gynybos išlaidų mažinimas.

2016 metų biudžete pirmą kartą nuo dešimto dešimtmečio pabaigos buvo numatytas Rusijos gynybos išlaidų mažinimas.

Tačiau norint visiškai finansuoti 21 trilijono rublių 2011-2020 metų Valstybės ginkluotės programą, šios išlaidos turėtų didėti. Atrodo, kad kai kuriuos iš kariuomenės modernizavimo tikslų reikės perkelti į naują 2016-2025 metų programą, kuri turėtų būti oficialiai patvirtinta dar šiais metais.

„Prekybos ginklais srityje Rusija nuolat praranda rinkos dalį, – sakė „IHS Jane's“ vyriausiasis analitikas Benas Moores'as. Rusija, kuri anksčiau dominavo antroje pagal dydį importo rinkoje pasaulyje, per pastaruosius penkerius metus užleido savo rinkos dalį Indijoje Izraeliui ir JAV“.

Rusija turi daug neįvykdytų įsipareigojimų Kinijai, kurie turi būti įgyvendinti per artimiausią dešimtmetį ir, pirmiausia, yra susiję su naikintuvų SU-35 pristatymu.

Tačiau tai dar nerodo Rusijos eksporto į Kiniją artimiausių metų tendencijų. Rusijos eksportas į Kiniją, kuri anksčiau Rusijai buvo didelė rinka, nuolat mažėja, Pekinui plėtojant paralelinius industrinius pajėgumus.

„Rusija užima geras pozicijas tokiose sparčiai augančiose rinkose kaip Vietnamas, Indonezija ir Indija, – sakė B.Mooresas. – Tačiau visose trijose šalyse ji susiduria su augančia konkurencija, kurią sudaro Šiaurės Amerikos ir Europos bendrovės, todėl, norint išsaugoti savo rinkos dalį, jai teks prisitaikyti prie naujų strategijų“.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min