Baltijos šalys pasirengusios evakuoti daugiau nei 1 mln. žmonių Rusijos puolimo atveju

Estija, Latvija ir Lietuva jau seniai dalijosi savo nuogąstavimais su NATO dėl galimos Rusijos agresijos, tačiau net ir po trijų naikintuvų įskridimo į Estijos oro erdvę, Rusija tikina, kad neturi planų pulti Aljanso.

„Grėsmės gali būti įvairios“, – žurnalistams pažymėjo Renatas Požėla, Lietuvos priešgaisrinės saugos tarnybos vadovas, dalyvaujantis nepaprastųjų situacijų planavimo procese, kuris buvo paspartintas, kai gegužę trys šalys susitarė bendradarbiauti civilinės saugos srityje.

Roberto Riabovo / BNS nuotr./Renatas Požėla

„Reuters“ pirmą kartą skelbia duomenis apie potencialius Baltijos šalių evakuacijos metmenis, kuriuos šiuo metu planuoja pareigūnai.

Kokie yra scenarijai?

Iš viso visos trys šalys ruošiasi iš jų gyvenamųjų vietų išgabenti daugiau kaip 1,2 mln. žmonių iš maždaug 6,2 mln. gyventojų.

„Gali būti, kad prie Baltijos šalių sienų matysime galingą kariuomenę, kurios akivaizdus tikslas – per tris dienas ar savaitę užimti visas tris šalis“, – sakė R.Požėla.

Ryšių ar transporto jungčių sabotažas, masinis migrantų antplūdis, rusakalbių mažumų civiliniai neramumai ar masinę migraciją sukeliantys melagingi pranešimai yra kiti scenarijai, aptariami vietos žiniasklaidoje ir už jos ribų, pastebima straipsnyje.

Lietuvoje surengtos pratybos, per kurias iš Vilniaus evakuota šimtai žmonių. Tačiau realiuose planuose Rusijos invazijos atveju numatyta išvežti gerokai daugiau žmonių, agentūrai atskleidė apklausti pareigūnai.

„Reuters“/„Scanpix“/Evakuacijos pratybos Lietuvoje

„Apie tai kalbame kiekvieną mėnesį, kiekvieną savaitę – darbe, visur“, – sakė 31-erių Arminas Raudys, savanoris, šią savaitę Lietuvos pratybose atlikęs evakuojamojo vaidmenį.

️Tarp tų, kuriuos Lietuva planuoja evakuoti, yra pusė gyventojų, gyvenančių 40 kilometrų spinduliu nuo sienų su Rusija ir Baltarusija, žurnalistams sakė R.Požėla. Tai yra apie 400 tūkst. žmonių, patikslino „Reuters“.

️300 tūkst. žmonių planuojama apgyvendinti mokyklose, universitetuose, bažnyčiose ir Kauno miesto arenoje. Pasak šalies priešgaisrinės tarnybos atstovo, jau parinktos surinkimo vietos, įskaitant Vilnių, nustatyti traukinių ir autobusų maršrutai, o sandėliai aprūpinti atsargomis, įskaitant tualetinį popierių ir stovyklavimo čiužinius.

Tuos, kurie keliaus automobiliais, planuojama išsiųsti į antraeilius kelius, kad pagrindiniai keliai būtų atlaisvinti kariuomenei. Tokiems žmonėms jau parengti žemėlapiai, kuriuose nurodyti miestai, kuriuose galima rasti prieglobstį, pažymėjo „Reuters“.

„Tai labai raminantis pranešimas mūsų visuomenei, kad esame pasirengę ir planuojame, – agentūrai sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. – Mes atlikome savo namų darbus.“

Ką darys Latvija ir Estija?

️Latvija prognozuoja, kad trečdalis iš 1,9 mln. šalies gyventojų (apie 630 tūkst. žmonių) Rusijos puolimo atveju galėtų palikti savo namus, „Reuters“ teigė šalies Valstybinės priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos vadovo pavaduotojas Ivaras Nakurtsas.

ERR/Estija pradėjo statyti užtvarus ant tilto prie sienos su Rusija

Tuo tarpu Estija ruošia planus perkelti dešimtadalį iš 1,4 mln. gyventojų į laikinas pastoges, nurodė Estijos gelbėjimo valdybos patarėjas masinės evakuacijos klausimais Ivaras Mai. Kartu jis sakė, kad kalbama tik apie tuos, kurie neturi kur eiti, o likusieji tikriausiai persikels pas giminaičius.

„Turime atsižvelgti į (Suvalkų koridoriaus) riziką“, – sakė I.Mai, turėdamas omenyje galimybę, kad Rusijos pajėgos gali bandyti atkirsti Baltijos valstybes nuo jų vienintelės sienos su kita NATO valstybe.

️Straipsnyje pažymima, kad nė viena iš Baltijos šalių nerengia išsamių planų, kaip perkelti piliečius už savo sienų. Suvalkų koridoriuje, jungiančiame Lietuvą su Baltarusija, pirmenybė turėtų būti teikiama karinei technikai, įvažiuojančiai į Baltijos šalis, o ne žmonėms, kurie bandytų bėgti į Lenkiją, pastebėjo „Reuters“.

Europos šalių žvalgybos agentūros mano, kad artimiausiais metais Rusijos puolimas yra tikėtinas. Vasario mėnesį Danijos užsienio ir karinės žvalgybos tarnyba paskelbė ataskaitą, kurioje teigiama, kad Rusija ruošiasi galimai konfrontacijai su Aljansu ir maždaug po penkerių metų nuo karo Ukrainoje pabaigos galės kelti tiesioginę karinę grėsmę NATO šalims.

Tuo tarpu agentūra „Bloomberg“, remdamasi interviu su aukšto rango vyriausybės pareigūnais, sumodeliavo galimą Rusijos puolimą prieš NATO, kuris galėtų prasidėti nuo Baltijos šalių.

Rugsėjį apie galimą ilgalaikę konfrontaciją perspėjo ir NATO generalinis sekretorius Markas Rutte, kuris sakė, kad Rusija ir Kinija tam ruošiasi.

Pasak žurnalo „Foreign Affairs“, ️Rusija ruošiasi galimiems naujiems konfliktams. Maskva esą pasimokė iš savo nesėkmių per karą Ukrainoje ir pritaikė savo strategiją bei požiūrį į kovą.