Izraelio lyderiai per iškilmingą sutikimo ceremoniją Tel Avivo Ben Guriono oro uoste negailėjo B.Obamai asmeninių pagyrų už žydų valstybės saugumo ir egzistavimo gynimą.
„Mūsų aljansas yra amžinas. Jis – visam laikui“, – paskelbė B.Obama ir perspėjo, kad audringi pokyčiai Artimuosiuose Rytuose Izraeliui reiškia ir pažadą, ir pavojus.
„Tai (vienas) mūsų pagrindinių nacionalinio saugumo interesų – būti su Izraeliu. Dėl to abu esame stipresni“, – sakė B.Obama, pradėdamas tris dienas truksiantį savo vizitą Artimuosiuose Rytuose, kuris pademonstruos daug simbolikos, bet neteikia daug vilčių dėl pažangos siekiant Izraelio ir palestiniečių taikos.
„Mūsų aljansas yra amžinas. Jis – visam laikui“, – paskelbė B.Obama ir perspėjo, kad audringi pokyčiai Artimuosiuose Rytuose Izraeliui reiškia ir pažadą, ir pavojus.
Izraelio prezidentas Shimonas Peresas pavadino B.Obamą „nuostabiu pasaulio lyderiu“, pademonstravusiu didelį asmeninį įsipareigojimą ginti Izraelį, taip netiesiogiai nusitaikydamas į įsivaizdavimą, kad JAV prezidento jausmai Izraeliui yra nepakankamai šilti.
„Pasaulis be jūsų draugystės skatintų agresiją prieš Izraelį ... Taikos metu, karo metu – jūsų parama Izraeliui yra nepalaužiama“, – sakė Sh.Peresas.
Premjeras Benjaminas Netanyahu, kurio santykiai su B.Obama buvo komplikuoti, taip pat negailėjo liaupsių.
„Ačiū, pone prezidente, kad remiate žydų tautos teisę į žydų valstybę mūsų tėvynėje ir drąsiai ginate tą teisę Jungtinėse Tautose“ – sakė jis.
B.Obama, B.Netanyahu ir Sh.Peresas, kurie visi buvo su baltais marškiniais ir mėlynais – Izraelio vėliavos spalvos – kaklaraiščiais, sveikindamiesi su kitais pareigūnais šypsojosi ir juokavo.
Tada JAV lyderis akis į akį susidūrė su tuo, kaip Izraelis rūpinasi savo saugumu, – jis apžiūrėjo JAV finansuojamos raketinės gynybos sistemos „Geležinis kupolas“ mobilią bateriją, kuri sunkvežimiu buvo atitempta į oro uostą.
Analitikų nuomone, ilgai lauktas JAV lyderio vizitas, kuris yra pirmoji jo antrosios kadencijos užsienio kelionė, gali būti labiau simbolinis nei rimtas diplomatinis žingsnis ir pademonstruoti sumažėjusias JAV ambicijas siekti taikos tarp izraeliečių ir palestiniečių.
Per tris savo kelionės Artimuosiuose Rytuose dienas B.Obama susitiks su Izraelio lyderiais, trumpam nuvyks į Vakarų Krantą ir nuskris į Jordaniją pasikonsultuoti su karaliumi Abdullah II.
Prezidentas sako, kad neatveža jokių naujų taikos planų, bet tik ketina išklausyti naujos Izraelio vyriausybės bei jo prieiga nepatenkintų palestiniečių.
Izraelio laikraščio „Yedioth Aharonoth“ skiltininkas Alexas Fishmanas trečiadienį pranešė, kad Vašingtonas, spaudžiamas naujojo valstybės sekretoriaus Johno Kerry, atgaivins 2002 metų arabų taikos planą.
Jame numatomas svarbių arabų valstybių pripažinimo pažadas Izraeliui mainais į Palestinos valstybę ir pasitraukimą iš okupuotų teritorijų, tačiau izraeliečiai šį planą laikė netinkamu.
Palestiniečių prezidentas Mahmudas Abbasas viliasi, kad B.Obama padės susitarti dėl daugiau kaip tūkstančio palestiniečių kalinių paleidimo iš Izraelio kalėjimų, ir nori 700 mln. blokuotos JAV pagalbos dolerių išmokėjimo.
B.Obama taip pat turi manevruoti komplikuotoje regioninėje Artimųjų Rytų politikoje, kai vėl svarstomas JAV nenoras veltis į pilietinio karo krečiamos Sirijos įvykius.
Ketvirtadienį JAV prezidentas apžiūrės Negyvosios jūros rankraščius – tekstus, kurie yra laikomi senovės žydų sąsajų su Izraeliu įrodymu.
Prieš tai, kai penktadienį išvyks iš Izraelio, B.Obama nuvyks į nacionalines kapines Herclio kalne, kur padės vainikus ant nužudyto Izraelio premjero Yitzhako Rabino ir šiuolaikinio sionizmo kūrėjo Theodoro Herzlio kapų.
Šio vizito metu B.Obama taip pat dalyvaus valstybiniuose pietuose, kuriuos surengs Sh.Peresas, aplankys Holokausto memorialą „Yad Vashem“ ir Viešpaties gimimo bažnyčią Betliejuje.
Penktadienį Jordanijoje B.Obama susitiks su karaliumi Abdullah II ir surengs spaudos konferenciją, o kitą dieną apžiūrės senovinio Petros miesto griuvėsius.
