„Visos vadovavimo grandys, kurios žinojo apie šį nurodymą ir jį patvirtino, privalo atsistatydinti, jeigu norima, kad JAV būtų laikoma patikima šalimi, kuri laikosi įstatymo viršenybės. Šis įsakymas toks rimtas, kad jis visiškai galėjo būti pateiktas patvirtinti prezidentui“, – „WikiLeaks“ lyderis Julianas Assange'as sakė Ispanijos dienraščiui „El Pais“.
„Obama privalo atsakyti, ką ir kada žinojo apie šį neteisėtą įsakymą. Jeigu jis atsisakys atsakyti arba atsiras įrodymų, kad jis pritarė šiems veiksmams, jis privalo atsistatydinti“, – pridūrė J.Assange'as, duodamas interviu per vieną interneto svetainę.
„WikiLeaks“ sukėlė chaosą JAV diplomatiniuose sluoksniuose, kai lapkričio 28 dieną pradėjo skelbti pirmuosius iš daugiau nei 250 tūkst. tinklalapio turimų įslaptintų Valstybės departamento pranešimų, kuriuose apstu nediskretiškų Amerikos diplomatų asmeninių atsiliepimų apie užsienio lyderius bei politikus.
Viename iš šių dokumentų nurodoma, kad JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton prašė savo diplomatų išsiaiškinti kai kurių JT pareigūnų elektroninio pašto adresus, taip pat telefonų, kredito kortelių ir netgi oro bendrovių lojalumo abonementų numerius.
J.Assange'as taip pat mano, kad jo organizacijos atlikto konfidencialių JAV diplomatinio susirašinėjimo dokumentų paviešinimo sukelti „raibuliai tik pradeda sklisti per pasaulį“.
 |
| „Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Julianas Assange`as |
„Tačiau tikiu, kad geopolitika bus padalyta į fazes iki ir po „Keiblgeito“, – J.Assange'as sakė dienraščiui „El Pais“.
J.Assange'as davė interviu „El Pais“ šeštadienį iš nežinomos vietos. Manoma, kad šis 39 metų Australijos pilietis slapstosi Didžiojoje Britanijoje, o dienraščio pranešime teigiama, kad jis gali būti suimtas šią savaitę.
„WikiLeaks“ stiprina savo duomenų saugumą
Tinklalapis „WikiLeaks“, kuris užrūstino Vašingtoną, paviešinęs šimtus konfidencialių JAV diplomatinių pranešimų, stiprėjant spaudimui jį visiškai uždaryti, stengiasi užtikrinti galimybę nutekintą medžiagą parsisiųsti internetu.
„WikiLeaks“ jau buvo priverstas pakeisti domeno pavadinimą ir perkelti savo failus į kitų kompanijų serverius bei kitas šalis, kai Jungtinės Valstijos tinklalapio sprendimą viešinti šią informaciją paskelbė „neteisėtu“.
„WikiLeaks“ taip pat patyrė kelias kibernetinių atakų bangas – kaip pranešama, serverių darbą trikdė vadinamosios paskirstyto atsisakymo aptarnauti (Distributed Denial of Service, DDoS) atakos: tūkstančiai kompiuterių vienu metu jungdavosi prie šio portalo, smarkiai apkraudami tarnybines stotis.
„WikiLeaks“ pasirinkimų ratas nuolat siaurėja, o tinklalapio įkūrėjas 39 metų Australijos pilietis J.Assange'as – yra ieškomas Interpolo dėl įtariamų Švedijoje įvykdytų „seksualinių nusikaltimų“, todėl portalas imasi priemonių, kad užtikrintų savo sukauptos informacijos prieinamumą.
„WikiLeaks“ nurodė per ateinančius mėnesius ketinanti palaipsniui paviešinti dar apie 250 tūkst. konfidencialių dokumentų – jeigu tik turės galimybę tai padaryti.„WikiLeaks“ duomenų kopijas pateikiančios svetainės buvo atidarytos daugelyje įvairiose šalyse veikiančių serverių. Be to, pastarąsias kelias dienas „WikiLeaks“ užtikrino galimybę parsisiųsti jo duomenis dalijimosi failais sistema „peer-to-peer“ (P2P). Tokiu būdu šiuos failus bet kuris vartotojas gali parsisiųsti ir platinti visame pasaulyje.
Tarp parsisiųsti siūlomos medžiagos buvo anksčiau „WikiLeaks“ paskelbta informacija apie JAV karo veiksmus Irake ir Afganistane, taip pat daugiau nei 800 iki šiol paviešintų JAV diplomatinio susirašinėjimo dokumentų.
„Dėl pastarųjų atakų prieš mūsų infrastruktūrą nusprendėme pasirūpinti, kad mūsų turinys taptų prieinamas kiekvienam. Vykdydami šį procesą, išleidžiame suarchyvuotas visų mūsų anksčiau išleistų failų kopijas“, – sakoma „WikiLeaks“ svetainėje publikuojamame pranešime.
„WikiLeaks“ nurodė per ateinančius mėnesius ketinanti palaipsniui paviešinti dar apie 250 tūkst. konfidencialių dokumentų, jeigu tik turės galimybę tai padaryti.
Numatydami galimybę, kad tinklalapis bus užblokuotas, „WikiLeaks“ vadovai ėmėsi atsargumo priemonės, sudarydami galimybę parsisiųsti didelį (1,4 gigabaito) archyvo failą, užšifruotą 256 bitų šifru, kad jo turinio nebūtų įmanoma perskaityti.
Failas „insurance.aes256“ yra pakankamai didelis, kad jame tilptų visi „WikiLeaks“ turimi JAV diplomatinės korespondencijos failai. Tačiau jų perskaityti nebus įmanoma, kol nebus pateiktas šifro raktas. Jeigu raktas būtų paskelbtas, failo turinį galėtų visi, parsisiuntę jį iš failų keitimosi sistemų nuorodas („torrent“) talpinančių tinklalapių, tokių kaip ThePirateBay.org.
J.Assange'as, su kuriuo penktadienį susisiekė britų dienraštis „The Guardian“, sakė, kad atsarginį duomenų failą į savo kompiuterius jau parsisiuntė daugybė žmonių visame pasaulyje.
„The Guardian“ – vienas iš kelių didžiųjų pasaulio dienraščių, kurie bendradarbiauja su „WikiLeaks“ viešindami konfidencialius JAV diplomatinius pranešimus.
„Keiblgeito“ archyvas, kuriame yra daug medžiagos iš JAV ir kitų šalių, išplatintas užšifruota forma daugiau nei 100 tūkst. žmonių. Jeigu mums kas nors nutiktų, (šifro) rakto dalys bus išsiųstos automatiškai. Be to, „keiblgeito“ archyvai yra daugelio žiniasklaidos organizacijos rankose. Istorija nugalės. Pasaulis bus pakylėtas ir taps geresne vieta“, – rašė J.Assange'as.
Kaltinimai „WikiLeaks“ įkūrėjui nėra „politiškai motyvuoti“, tikina švedų prokurorė
„WikiLeaks“ turi iki šiol neskelbtos slaptos medžiagos, kurią prilygino „termobranduoliniam užtaisui“.Švedų prokurorė, tirianti „WikiLeaks“ įkūrėjui J.Assange'ui iškeltą bylą dėl išprievartavimo, atmetė sekmadienį vieno iš jo advokatų išsakytą nuomonę, kad jam mesti kaltinimai gali būti politiškai motyvuoti.
Prokurorė Marianne Ny sekmadienį interviu agentūrai AFP gynė atliekamą tyrimą. „Šis tyrimas vykdomas visiškai normaliai, be jokio politinio spaudimo, – sakė prokurorė. – Jis visiškai nepriklausomas.“
Būtent M.Ny kreipėsi į tarptautinę kriminalinės policijos organizaciją Interpolą, kad dėl J.Assange'o būtų paskelbtas vadinamasis raudonasis pranešimas (Red Notice). Prokurorė nurodė, kad „WikiLeaks“ vadovas ieškomas, nes jį norima apklausti dėl įtariamų išžaginimu ir grasinimu lytine prievarta. Dėl J.Assange'o veiksmų į policiją kreipėsi dvi moterys.
Kiek anksčiau sekmadienį J.Assange'o advokatas Didžiojoje Britanijoje Markas Stephensas BBC televizijai išsakė būgštavimų, kad jo kliento persekiojimas, regis, turi „politinių motyvų“. „Išties esu gana susirūpinęs dėl politinių motyvų, kurie, regis, už to slypi“, – interviu sakė M.Stephensas.
Tačiau Švedijos prokurorė pabrėžė: „Galiu labai aiškiai pasakyti – ne, nėra nieko panašaus.“
M.Stephensas taip pat įspėjo, kad „WikiLeaks“ turi iki šiol neskelbtos slaptos medžiagos, kurią prilygino „termobranduoliniam užtaisui“. Pasak advokato, tinklalapis paviešins šią medžiagą, jeigu jam ar J.Assange'ui kas nors nutiks.
Kol kas neaišku, kokio pobūdžio ši medžiaga. Tačiau „WikiLeaks“ jau anksčiau pranešė, kad planuoja paskelbti dešimtis tūkstančių dokumentų apie piktnaudžiavimo praktiką JAV finansų institucijose.
