Dabar populiaru
Publikuota: 2018 birželio 20d. 23:09

Bauginami Lenkijos teisėjai papasakojo apie represijas: tapome valstybės priešais

Protestas prieš teismų reformas Lenkijoje
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Protestas prieš teismų reformas Lenkijoje

Trys aukšto rango Lenkijos teisėjai „The Guardian“ papasakojo apie vyriausybės vykdomą bauginimo kampaniją: teismų sistemos kontrolę siekianti perimti valdančioji partija teisėjų nutildymui pasitelkia šmeižtą, grasinimus ir kriminalinius kaltinimus.

2015-aisiais rinkimuose nugalėjusi „Teisės ir Teisingumo partija“ (PiS) pradėjo teismų reformą, leidžiančią vyriausybei kontroliuoti šalies prokurorus ir instituciją, paskiriančią bei atleidžiančią teisėjus.

Vyriausybė taip pat suteikė sau galią paskirti ir atleisti teismų pirmininkus, kurių rankose sutelkta didžiulė galia ir įtaka visai Lenkijos teismų sistemai.

Prieštaringai vertinamas įstatymas dėl Aukščiausiojo Teismo, priversiantis į pensiją išeiti apie 40 proc. jo teisėjų, įsigalios jau liepos 3-iąją.

Teisėjai, dirbantys su politiškai jautriomis bylomis ar besipriešinantys teismų nepriklausomybei kylančioms grėsmėms, „The Guardian“ teigė esantys puolami – prieš juos pradedamos drausminės procedūros, pateikiami kriminaliniai kaltinimai.

Daugeliu atvejų tai – kaltinimai korupcija ir neapykantos kampanijos, kurias rengia aukščiausio rango PiS politikai.

„Valstybės priešas“

„Tapau valstybės priešu“, – teigė Krokuvos apskrities teismo teisėjas Waldemaras Žurekas. Jis anksčiau dirbo Nacionalinės teisėjų tarybos (KRS) – institucijos, paskiriančios ir atleidžiančios Lenkijos teisėjus – atstovu spaudai. Vėliau vadovavimą institucijai perėmė vyriausybės paskirti asmenys.

Kaip KRS veidas, viešai kovojęs dėl institucijos teisinės nepriklausomybės, W.Žurekas į darbinį telefono numerį sulaukė šimtų grasinančių žinučių.

Grasinimai W.Žureką užplūdo po to, kai vienoje iš vyriausybę palaikančių žiniasklaidos priemonių pasirodė melagingi kaltinimai apie jo asmeninį gyvenimą. Buvo taikomasi ir į jo šeimos narius.

Prokurorai, pradėję tyrimą dėl įtartinomis aplinkybėmis sprogusios jo automobilio galinės padangos, nebuvo labai suinteresuoti įkalčių rinkimu. Anot W.Žureko, prokurorams labiau rūpėjo surinkti kiek įmanoma daugiau asmeninės informacijos, įskaitant keleto metų senumo telefoninių pokalbių įrašus.

W.Žurekas: „Jiems buvo įdomu tik surinkti informaciją, kurią galėtų panaudoti prieš mane – jie norėjo, kad žinočiau, jog jie stebi viską, ką darau.“

„Jiems buvo įdomu tik surinkti informaciją, kurią galėtų panaudoti prieš mane – jie norėjo, kad žinočiau, jog jie stebi viską, ką darau“, – teigė W.Žurekas ir pridūrė manąs, kad jį seka valstybinės saugumo tarnybos.

„Jie bando mane palaužti“

Panaši ir Varšuvos apskrities teismo teisėjo Wojciecho Laczewskio patirtis. 2015 m. jis nuteisė PiS politiką Mariuszą Kaminskį už piktnaudžiavimą galia, kai šis vadovavo Lenkijos centriniam antikorupciniam biurui.

M.Kaminskis buvo nuteistas trejiems metams kalėjimo. Bausmės priežastimi tapo tokie neteisėti veiksmai kaip dokumentų klastojimas ar nelegalus sekimas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Mariuszas Kaminskis
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Mariuszas Kaminskis

Vis dėlto tais pačiais metais prezidentu tapęs PiS narys Andrzejus Duda suteikė malonę M.Kaminskiui, jam buvo pavesta kontroliuoti specialiąsias Lenkijos tarnybas.

Vėliau Aukščiausiasis Teismas priėmė nuosprendį, kad M.Kaminskio paskyrimas į tokias pareigas buvo neteisėtas, tačiau jis išliko poste.

Tuomet prieš W.Laczewskį imta taikyti drausmines procedūras, buvo pateikti kriminaliniai kaltinimai, susiję su M.Kaminskio byla: esą jis operacijų metu atskleidė slaptųjų agentų tapatybes.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Andrzejus Duda
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Andrzejus Duda

W.Laczewskis tokius kaltinimus griežtai neigia.

Anot W.Laczewskio, buvo įsilaužta į jo namus, o šaltiniai Lenkijos teismų sistemoje patvirtino, kad jį stebi M.Kaminskio prižiūrimos saugumo tarnybos.

„Jie bando mane palaužti ir jie laimi. Esu pavargęs, noriu gyventi ramybėje. Jie turi visos valstybės galią, o aš – vienas“, – W.Laczewskis sakė „The Guardian“.

W.Laczewskis: „Jie bando mane palaužti ir jie laimi. Esu pavargęs, noriu gyventi ramybėje. Jie turi visos valstybės galią, o aš – vienas.“

Jo 41 metų amžiaus žmona teisininkė, dirbusi Lenkijos Konstituciniame Teisme, po 2016-ųjų pabaigoje vyriausybės įvykdyto perversmo teismų sistemoje buvo paskirta dirbti į rūsyje esantį archyvą, vėliau – atleista.

„Net jei laimėsiu savo ieškinius, jie vis tiek pelnys pergalę, kadangi pateiks mano laimėjimą kaip įrodymą, esą teisėjai bendradarbiauja bandydami vieni kitus apsaugoti“, – sakė W.Laczewskis.

„Neįmanoma dilema“

Su „The Guardian“ susisiekę teisėjai teigė susidūrę su neįmanoma dilema: tylėti ir prarasti nepriklausomybę arba kalbėti ir būti apkaltintais „politikavimu“, tuomet gauti drausmines nuobaudas ar prarasti visuomenės pasitikėjimą.

Teisėjas: „Mes visi tikimės, kad neatsidursime situacijoje, kai turėsime priimti nuosprendį politinėje byloje.“

„Mes visi tikimės, kad neatsidursime situacijoje, kai turėsime priimti nuosprendį politinėje byloje“, – teigė tapatybės nenorėjęs atskleisti teisėjas iš Pietryčių Lenkijos.

Šiuo metu prokurorai ruošiasi pateikti kaltinimus Varšuvos apskrities teisėjui Igoriui Tulejai. Pernai jis priėmė nuosprendį, teigiantį, kad PiS priklausantys parlamento nariai 2016-aisiais tyčia trukdė opozicijos nariams dalyvauti balsavime dėl valstybės biudžeto.

I.Tuleja išsiaiškino, kad daugiau nei 200 PiS parlamentarų ir jų darbuotojų davė melagingus parodymus apie plano sutrukdyti balsavimui egzistavimą.

„Jie naudoja tuos pačius metodus prieš mus visus, visada tą patį scenarijų“, – sakė I.Tuleja, tapęs vyriausybę palaikančios žiniasklaidos neapykantos taikiniu. Teisėjas neseniai gavo anoniminių elektroninių laiškų, kuriuose teigiama, esą teisėsaugos pasaulyje sklando gandai apie jo priklausomybę nuo narkotikų.

Gegužę buvo pranešta, kad W.Žurekas ir I.Tuleja bus iškviesti prieš naują „etikos tarybą“ – vyriausybės paskirtus teisėjus ir parlamento narius. Jai priklauso PiS parlamentarė Krystyna Pawlowicz, kuri jau anksčiau viešai pareiškė, esą W.Žurekas neturėtų būti teisėjas.

Pernai parlamento teisingumo komiteto sesijos metu K.Pawlowicz pareiškė, kad tam tikri teisėjai turėtų būti išsiųsti į Šiaurės Korėjos stiliaus koncentracijos stovyklas, jog „iš naujo pasimokytų“.

M.Szuleka: „Mes galime neabejodami pasakyti, kad stiprėja represijų, nukreiptų į tam tikrus teisėjus ir teismus, atmosfera.“

„Mes galime neabejodami pasakyti, kad stiprėja represijų, nukreiptų į tam tikrus teisėjus ir teismus, atmosfera“, – teigė Malgorzata Szuleka iš Varšuvoje įsikūrusios žmogaus teises ginančios organizacijos „Helsinki Foundation for Human Rights“.

M.Szuleka pridūrė, kad prieš valstybės prokurorus, išreiškusius nerimą dėl politinio kišimosi, taip pat iškelti drausminiai ieškiniai.

Kitas teisėjas, viešai kritikavęs vyriausybės vykdomus pokyčius, tikino, kad spaudimas teisėjams taip išsaugo, jog vietinis kunigas ragino jo motiną, atsidavusią katalikę, įtikinti savo sūnų nustoti priešintis pokyčiams.

Teisėjo teigimu, su juo susisiekė Teisingumo ministerijai atstovaujantis tarpininkas, kuris pasiūlė teismo pirmininko poziciją mainais už jo nuolankumą.

„Scanpix“/AP nuotr./Jaroslawas Kaczynskis
„Scanpix“/AP nuotr./Jaroslawas Kaczynskis

PiS lyderis Jaroslawas Kaczynskis Europos Sąjungos (ES) priemones prieš sprendimą atleisti 40 proc. Aukščiausiojo Teismo teisėjų pavadino „infiltruotu kairuoliškumu ir pavaldumu užsienio galioms“.

W.Laczewskis teigė, kad dabartinė situacija Lenkijoje jam primena grįžimą į komunistinius laikus.

„Jie gali gali priversti mane pasitraukti iš darbo, net išvaryti iš šalies, tačiau jie niekada nenužudys manyje gyvenančio nepriklausomo teisėjo“, – „The Guardian“ sakė W.Laczewskis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

08:55
00:20
46:42

Esports namai

Lietuviškas verslas

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie 15min