Iki šiol JAV vengė įsipareigoti konkrečiais pažadais, palikdama tai Britanijai ir Prancūzijai ir jų „norinčiųjų koalicijai“. Tačiau Baltųjų rūmų komentarai leidžia manyti, kad JAV dabar gali būti pasirengusios padėti, rašo BBC.
Iš esmės yra keturios galimybės, kaip tai galėtų atrodyti.
Sausumos pajėgos. Tai laikoma mažiausiai tikėtinu variantu. JAV prezidentas Donaldas Trumpas šį karą vertina kaip Europos problemą, kažką, „kas niekada nebūtų nutikę, jei jis būtų buvęs valdžioje“. Kad jis pasiųstų sausumos pajėgas, net taikos palaikymui, į konfliktą, kurio jis iš esmės nemėgsta, reikėtų rimto jo požiūrio pasikeitimo.
Oro ir jūrų patruliavimas. Tai labiau įmanoma. JAV oro pajėgos jau vykdo stebėjimo skrydžius virš Juodosios jūros ir kitur, siekiant sekti šio karo eigą. Tačiau yra didžiulis skirtumas tarp nekonfrontacinio žvalgybinių skrydžių ar jūrų patruliavimo ir tokio, kuris būtų pasirengęs įsivelti į ginkluotą konfliktą su Rusija.
Žvalgyba. JAV palydovinė ir oro žvalgyba buvo gyvybiškai svarbi padedant Ukrainai sustabdyti Rusijos pajėgų puolimą. Jei būtų pasiektas taikos susitarimas, kurį priimtų visos šalys, ši sritis tikriausiai būtų ta, kur JAV mielai padėtų.
Logistika. Kad ir kokią formą įgytų JK ir Prancūzijos vadovaujamos „užtikrinimo pajėgos“ taikos susitarimo atveju, joms reikės didžiulės logistikos paramos. Nors D.Trumpo administracija yra nurodžiusi, kad siekia mažinti JAV karinį buvimą Europoje, ši sritis veikiausiai būtų ta, kurioje Vašingtonas mielai pagelbėtų.
