Dabar populiaru
Publikuota: 2020 sausio 29d. 07:00

Be politinės turbulencijos Xi Jinpingui iššūkių kelia ir koronavirusas

Xi Jinpingas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Xi Jinpingas

Iš Kinijos Uhano miesto išplitęs koronavirusas kelia naujų iššūkių prezidento Xi Jinpingo lyderystei. Pekinui problemų pastaruoju metu ir taip netrūko: Honkonge jau daugiau nei pusmetį vyksta protestai reikalaujant realios autonomijos, Taivano prezidento rinkimuose buvo perrinkta nepriklausomybės šalininkė, o pasirašant dalinį prekybos susitarimą su JAV, panašu, Xi Jinpingui teko nusileisti.

Naujausiais duomenimis, koronavirusas, kurio oficialus pavadinimas yra 2019-nCoV, pražudė jau mažiausiai 107 žmones, patvirtinta per 4,4 tūkst. užsikrėtimo atvejų Azijoje, Australijoje, JAV ir Europoje.

Pastaruoju metu valdžią susigviešusiam Xi Jinpingui ir jo Komunistų partijai galvos skausmą kėlė daugiau nei pusmetį Honkongą purtantys protestai reikalaujant tikros autonomijos.

Užsitęsusį prekybos karą į su JAV palengvino dalinė prekybos sutartis, tačiau, pasak „The New York Times“, iš Pekino reikalaujama pažadėti per daug nuolaidų.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Tsai Ing-wen
AFP/„Scanpix“ nuotr./Tsai Ing-wen

Prieš dvi savaites rinkėjai Taivano saloje, kurią Kinija laiko savo dalimi, perrinko už nepriklausomybę pasisakančią prezidentę Tsai Ing-wen. Taip taivaniečiai aiškiai parodė nenorintys būti Kinijos dalimi.

Xi Jinpingo politinis dominavimas, pasak kai kurių ekspertų, prisideda prie vidinių problemų: nevyksta normalūs vidiniai debatai, galintys padėti išvengti neteisingo situacijos vertinimo. „The New York Times“ rašo, kad, pavyzdžiui, Pekinas neįvertino protestuotojų Honkonge užsispyrimo tęsti demonstracijas.

„Tai – paradoksas. Kadangi Xi Jinpingas yra toks galingas, dažnai kyla politinės problemos – niekas nedrįsta (su juo) nesutikti, problemos yra pastebimos pernelyg vėlai“, – laikraščiui sakė nepriklausomas mokslininkas Rongas Jianas.

15min primena, kad pernai Kinijoje buvo panaikintas dviejų prezidento kadencijų limitas. Tai reiškia, kad Xi Jinpingas gali likti poste iki gyvenimo pabaigos.

Suvaldė geriau nei SARS

2002-2003 metais Kinija nuslėpė ūminio kvėpavimo takų sindromą (SARS) sukeliančio viruso plitimą. Tuomet virusu užsikrėtė daugiau nei 8000 žmonių visame pasaulyje, jis nusinešė 774 gyvybes. Todėl pasirodžius pirmosioms žinioms apie koronavirusą, buvo klausiama: ar Kinija pasimokė iš savo klaidų?

Tyrėjas Richardas McGregoras iš Lowy instituto Sidnėjuje laikraščiui „The New York Times“ teigė, kad dėl siaurame rate sutelktos valdžios Kinijoje galima ir greitai imtis veiksmų, ir nuslėpti svarbią informaciją.

„Kinija gali mobilizuoti tarnybas ir išteklius greičiau nei kas nors kitas. Kita vertus, jie gali nuslėpti dalykus. Kinijoje nėra nepriklausomų subjektų, kurie gali pasipriešinti ir skleisti informaciją“, – teigė R.McGregoras.

Nors iš pradžių pareigūnai Uhane tylėjo, vyriausybės mokslininkai paskutinėmis 2019 dienomis pasidalijo informacija su Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), izoliavo virusą ir po 10 -ies dienų apie jį publikavo informaciją tarptautinėje duomenų bazėje.

„The New York Times“ rašo, kad tai leido viso pasaulio ekspertams greitai padaryti išvadas, jog naujojo koronaviruso, kaip ir ūminio kvėpavimo takų sindromo (SARS) sukėlėjo, šaltinis yra šikšnosparniai. Išsiaiškinta, kad žmogus užsikrėtė per kitą žinduolį maisto turguje Uhane.

Medicinos žurnalas „Lancet“ redakcijos skiltyje gyrė Kinijos reakciją į koronaviruso protrūkį.

„SARS epidemijos pamokos – kai Kinija nebuvo pakankamai pasiruošusi įgyvendinti infekcijos kontrolės praktikų – buvo sėkmingai išmoktos. Daugeliu atvejų Kinijos pareigūnų veiksmai atitinka tarptautinius standartus: izoliuoja įtariamus atvejus ir kontaktus, vysto diagnostikos ir gydymo procedūras, įgyvendina visuomenės švietimo kampanijas“, – rašoma „Lancet“ nuomonės skiltyje.

Žurnalas pabrėžė, kad sėkminga reakcija „priklauso nuo pasitikėjimo tarp pareigūnų ir vietos populiacijos“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Uhanas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Uhanas

„The New York Times“ rašo, kad Xi Jinpingo vyriausybė jau galėjo pakirsti tą pasitikėjimą.

Uhane žmonės pyktį ir frustraciją, nepaisant cenzūros, reiškė socialiniuose tinkluose. Pagrindinio provincijos laikraščio „The Hubei Daily“ žurnalistas paragino vietos valdžios atstovus atsistatydinti.

Galiausiai Uhano meras Zhou Xianwangas pasiūlė atsistatydinti: valstybiniam transliuotojui CCTV sakė, kad jei žmonės nori, jog būtų prisiimta atsakomybė dėl miesto izoliavimo, valdantieji yra pasiryžę atsistatydinti. Jau anksčiau buvo atleistas sveikatos apsaugos ministras ir Pekino meras.

Metas naujai lyderystei?

CNN rašo, kad Komunistų partijos legitimumas visuomenės akyse yra trapesnis nei jos sutelkta valdžia. Todėl stabilumą aukščiau visko iškeliantys pareigūnai prisimena, kaip partijos legitimumui pakenkė SARS skandalas ar nepakankama reakcija į 2008-ųjų Sičuano žemės drebėjimą.

„Xi Jinpingo galios sutelkimas aplink save reiškia, kad Uhano krizė bus jo asmeninės partijos ir šalies kontrolės išbandymas“, – rašo CNN.

JAV ir Kinijos santykių profesorius Chi Wangas portale „South China Morning Post“ rašo, kad pusmečio protestų Honkonge, Tsai Ing-wen pergalės Taivane ir plintančio koronaviruso „Xi Jinpingas greičiausiai turėtų pripažinti, kad Kinijai reikia naujos lyderystės“.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Xi Jinpingas
„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Xi Jinpingas

„Nors prekybos kare neva buvo paskelbtos paliaubos, susitarimas reikalavo Pekino nusileidimo, ir, galima pagalvoti, kad Xi Jinpingas pasidavė Trumpo reikalavimams. Iš tiesų: Xi nesugebėjimas prisitaikyti prie situacijų Honkonge ir Taivane kelia klausimus dėl to, ką jis pasiekė būdamas prezidentas“, – rašo Chi Wangas.

Profesorius atkreipė dėmesį, kad Kinijos vykdoma politika Taivanui, apimanti verslo ir turizmo apimčių mažinimą bei prieš rinkimus skleistą dezinformaciją, įkalė gilesnį pleištą tarp taivaniečių ir žemyninės Kinijos dalies.

„Kai Xi Jinpingas 2012-ųjų pabaigoje atėjo į valdžią, daug kas tikėjosi, kad jis bus ekonomikos reformatorius, kaip jo tėvas. Tačiau Xi intervencija į Šanchajaus akcijų biržą 2015 metais baigėsi katastrofa. Valdant Xi, Kinijos augimo tempas nukrito žemiausiai per beveik 30 pastarųjų metų“, – portale „South China Morning Post“ rašo Chi Wangas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Šiuolaikiškos studijos

Video

01:11
01:50
09:16

Esports namai

Susikurk savo vasaros namus su IKEA

URBAN˙/

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie 15min