Dabar populiaru
Publikuota: 2020 rugpjūčio 4d. 23:30

Belgija jau rekordiškai ilgai gyvena be vyriausybės: kaip tai atrodo?

Sophie Wilmes
„Scanpix“ nuotr. / Sophie Wilmes

Politinių krizių Belgijoje buvo jau ne viena, bet pastaroji nuo šiol jau rekordinė. Dar niekada taip ilgai – net 594 dienas – šalis nebuvo gyvenusi be vyriausybės. Vis dėlto paprasti belgai prisipažįsta, kad didelio skirtumo nė nejaučia, nes autopilotas veikia be trikdžių, pastebi „The Washington Post“.

Belgija vyriausybės neturi nuo pat 2018 metų gruodžio, kai griuvo Charles'io Michelio vadovaujamas ministrų kabinetas – koaliciją supjudė ginčai dėl migracijos.

Pernykščiai rinkimai rasti kelio iš aklavietės nepadėjo. Derybos vis žlugdavo, o į jas leidosi vis nauji partijų atstovai.

Ši politinė krizė – ne naujiena. Belgija ir anksčiau ilgai gyveno be vyriausybės. Kai žlugo Yveso Leterme kabinetas, 2011 metų gruodį buvo praėjusios 589 dienos, kai premjeru buvo prisaikdintas Elio Di Rupo.

O kadangi toks paralyžius belgams jau puikiai pažįstamas, jie, regis, pernelyg nesijaudina – juolab kad ir kalbos apie galimą Belgijos skilimą šįkart jau nebekyla.

Problemos nesprendžiamos

Premjero kabinete jau senokai sėdi laikinoji vyriausybės vadovė Sophie Wilmes. Daug galių ji, tiesa, neturi, o ir deputatai, nors į darbą eina, nepriima jokių ambicingų įstatymų.

„Scanpix“/AP nuotr./Sophie Wilmes
„Scanpix“/AP nuotr./Sophie Wilmes

Valstybės tarnautojai tiesiog dirba kaip dirbę, nors nėra biudžeto, kaip gidas šiems metams tarnauja ankstesnis dokumentas. Kai praėjusių metų pabaigoje Vašingtone kunkuliavo aistros dėl Donaldo Trumpo apkaltos, belgai gūžčiojo pečiais – suprask, pas mus nėra kam skelbti apkaltą.

Ekspertai tvirtina, kad Belgija taip gyvendama atideda svarbius sprendimus ir ilgalaikėje perspektyvoje kentės.

Dalis gyventojų sako nematantys jokio skirtumo, ar yra vyriausybė, ar jos nėra. Traukiniai juk važiuoja – kaip visada lėtai ir vėluodami.

Vis dėlto ekspertai tvirtina, kad Belgija taip gyvendama atideda svarbius sprendimus ir ilgalaikėje perspektyvoje kentės.

„Jei esi paprastas pilietis, būtų sunku įžvelgti, kad šiuo metu dirba laikinoji vyriausybė, – paaiškino Gento universiteto politologas Carlas Devosas. – Bet mums kainuoja problemos, kurių neįmanoma išspręsti būtent todėl, kad nėra vyriausybės.“

Anot C.Devoso, kovoti su koronaviruso krizės padariniais ekonomikai padeda bendri ES veiksmai, bet Belgijai reikia tvarkytis su biudžeto deficitu, tobulinti pensijų sistemą.

Laikina – nebūtinai blogai?

Parlamentinėse demokratijose užtrunkantis koalicijų formavimas nėra neįprastas – juolab šiais laikais, kai vis populiaresnės mažesnės, prieš politinį elitą nusistačiusios partijos. Ilgai derėjosi Ispanija, Austrija, o Izraeliui prireikė trejų rinkimų.

Žinoma, Belgija vis tiek ypatinga. Flandrija, kalbanti olandiškai, po truputį juda į dešinę, o prancūzakalbiai šalies pietūs keliauja į kairę. Kompromisui ir nuosaikumui vietos vis mažiau.

„Aš darysiu viską, kad užtikrinčiau stabilumą, kad tęstųsi dabartiniai darbai“, – vos užėmusi laikinojo premjero postą pareiškė S.Wilmes.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Sophie Wilmes
AFP/„Scanpix“ nuotr./Sophie Wilmes

Bent jau šiemet vykdytos apklausos atskleidė, jog net 80 proc. belgų gėda dėl to, kad šalis neturi vyriausybės. Tačiau išorėje nepasitenkinimo nematyti – skirtingai nei per ankstesnes krizes, kai belgai protestuodami kėlė šalies vėliavas.

Centristinės S.Wilmes pažiūros daug kam patinka. Antai viena dienraščio „De Standaard“ apžvalgininkė apskritai prisipažino, kad jai patinka laikinosios vyriausybės – esą Austrijoje metus puikiai tvarkėsi laikinoji kanclerė Brigitte Bierlein.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Brigitte Bierlein
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Brigitte Bierlein

„Bierlein tiesiog dirba tai, dėl ko buvo pakviesta užimti tas pareigas, o ne politikuoja ir vykdo kampaniją“, – pastebėjo Caroline de Gruyter.

Nėra jokio skirtumo

Kitose valstybėse tokios alinančios derybos reikštų kone egzistencinę krizę, bet belgai, regis, prie padėties tiesiog įprato – jie puikiai suvokia gyvenantys šalyje, kurią valdyti neįmanoma, tačiau kurioje gyvenimas kažkaip vis tiek tęsiasi.

„Nieko neįprasto. Mes pripratę. Nėra jokio skirtumo“, – šių metų žiemą praeiviai kartojo naujienų agentūros AFP žurnalistams Briuselio centre.

„Scanpix“/AP nuotr./Pora su kaukėmis Briuselyje
„Scanpix“/AP nuotr./Pora su kaukėmis Briuselyje

Dizainerė Odile pabrėžė, kad tautiečiai jau geba numoti ranka į įvairialypės Belgijos absurdiškumus, o marokiečių kilmės bedarbė Reda pareiškė: „Ar yra vyriausybė, ar ne, – yra ramybė.“

Galiausiai 2020-aisiais visas fatalistiškas kalbas apie paralyžiuotą vyriausybę pakeitė diskusijos apie Belgijai itin skaudžiai smogusį koronavirusą. COVID-19 šalyje pražudė tūkstančius žmonių.

Būtent koronavirusas nulėmė tai, kad kovo mėnesį Belgijos partijos pagaliau sutiko paremti S.Wilmes ir suteikti jai specialius įgaliojimus kovai su COVID-19 vykdyti. Kita vertus, premjerė vis dar laikina.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Aplinka produktyvumui

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min