Suskaičiavus apie 50 proc. balsų aiškėja, kad daugiausia balsų surinko nacionalistinės pakraipos Naujasis flamandų aljansas (Nieuw-Vlaamse Alliantie, N-VA), kuriam vadovauja Antverpeno meras Bartas De Weveris. Flandrijoje šis aljansas surinko apie 33 proc. balsų.
Dar vos prieš kelias savaites sociologinės apklausos rodė, kad griežta retorika pasižymintį separatistų lyderį remia beveik 40 proc. rinkėjų.
Apžvalgininkai sako, kad rinkėjai vis labiau būgštauja, jog nepasikartotų 2010-2011 metų politinė suirutė, kai šalis gyveno be vyriausybės, kurią suformuoti iš esmės trukdė ginčai dėl N-VA reikalavimų perduoti daugiau galių Flandrijos regionui.
Rekordiškai ilgai trukusi politinė aklavietė Belgijoje baigėsi, kai buvo suformuota socialisto Elio Di Rupo koalicinė vyriausybė, kurią sudarė trys partijos iš šiaurės ir trys – iš pietų.
Šiuos rinkimus aptemdė pirmoji per daugiau nei tris dešimtmečius šalyje įvykdyta antisemitinė ataka. Po šeštadienio popietę įvykdyto išpuolio Briuselio centre esančiame žydų muziejuje, per kurį trys žmonės žuvo ir vienas buvo sunkiai sužeistas, policija iki aukščiausio lygio sugriežtino žydų institucijų apsaugą, o vyriausybė ėmėsi skubių žingsnių nuraminti 8 mln. šalies rinkėjų.
