„Šiek tiek po keturių valandų vakaro (Lietuvos laiku – apie 19 val.) policija Berlyno katedroje pašovė siautėjusį vyrą“, – tviteryje parašė policija.
„Jis buvo sužeistas į koją“, – pridūrė ji.
Policijos atstovas spaudai vėliau nurodė, kad sužeistas vyras yra 53-ių Austrijos pilietis, kuris mojavo peiliu ir agresyviai kalbėjo. Pareigūnams atvykus, vyras buvo prie altoriaus.
„Kol kas mums žinoma, kad įtariamasis neturėjo jokio pobūdžio teroristinių ar islamistinių motyvų“, – teigė atstovas.
Naujienų agentūros AFP žurnalistas nurodė, jog policija juodai baltomis juostomis užblokavo katedros įėjimus. Prie jų budi keli pareigūnai su automatiniais ginklais.
Agentūra „DPA“ nurodė, jog kai kurie įvykio liudytojai buvo išgabenti, kad jiems būtų suteikta psichologinė pagalba.
Incidentas Berlyno katedroje įvyko Vokietijoje tvyrant įtampai po kelių su grupuote „Islamo valstybė“ susijusių išpuolių šalyje.
Vokietija – džihadistų taikinys
Kaip kai kurios kitos Europos šalys, Vokietija išlieka islamistų kovotojų grupuočių taikiniu dėl dalyvavimo tarptautinėje koalicijoje prieš „Islamo valstybę“ ir karių siuntimo į Afganistaną.
Užpernai vienas prieglobsčio prašytojas iš Tuniso Anisas Amri sunkvežimiu įvažiavo į Berlyne vykusią Kalėdų mugę, taip nužudydamas 12 žmonių.
Vokietijos teismas kovą nuteisė 26-ių palestinietį kalėti iki gyvos galvos už vieno žmogaus nužudymą ir dar šešių asmenų sužeidimą peiliu Hamburge.
Balandį Berlyno policija sulaikė šešis vyrus dėl užpuolimo grėsmės per miesto pusmaratonį, į kurį atvyko 36 tūkst. bėgikų. Vis dėlto vyrai buvo paleisti, jų namuose neradus ginklų, sprogstamųjų užtaisų ar kitų įrodymų.
Tą patį savaitgalį vokietis Miunsteryje autobusiuku įvažiavo į lauko restoraną ir pražudė du žmones. Vairuotojas vėliau nusišovė, o pareigūnai jo motyvus aiškino psichologinėmis problemomis.
Vokietijos saugumo pareigūnai prognozuoja, kad šalyje yra maždaug 10 tūkst. islamistų radikalų, o apie 1,6 tūkst. jų yra potencialiai linkę į smurtą.
Kanclerės Angelos Merkel politiniai oponentai teigia, kad saugumo situacija šalyje suprastėjo, kai į ją nuo 2015 metų atvyko daugiau nei milijonas migrantų iš Afrikos ir Artimųjų Rytų.
