Ginklus, kitus iš fronto linijų parvežtus objektus ir liudijimus apie konfliktą surinko „Berlin Story Bunker“ – muziejus, įsikūręs buvusioje Antrojo pasaulinio karo oro antskrydžių slėptuvėje Vokietijos sostinėje.
Tikslas – didinti visuomenės informuotumą apie konflikto realybę, naujienų agentūrai AFP sakė muziejaus kuratorius Wielandas Giebelis (Vilandas Gibelis).
Ukrainos skyrius papildo esamas nuolatines parodas, skirtas nacizmui ir Vokietijai nuo 1945 metų iki šių dienų.
„Vokietijos lankytojai negali įsivaizduoti, koks yra karas – mes norime jiems tai parodyti“, – sakė W. Giebelis, stovėdamas priešais didžiulį 1943 metais pastatyto bunkerio įėjimą.
Vokietija yra viena pagrindinių Ukrainos rėmėjų – ji yra didžiausia ginklų tiekėja Kyjivui Europoje ir svarbi diplomatinė sąjungininkė.
Ji taip pat priima apie 1,3 mln. Ukrainos pabėgėlių.
Dauguma vokiečių remia Ukrainą jos kovoje su Rusija, tačiau ginklų tiekimas yra prieštaringa tema šalyje, turinčioje stiprias pacifistines tradicijas dėl tamsios nacių praeities.
Kraštutinių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD), kuri yra draugiška Rusijai, pastaruoju metu taip pat sulaukė didelio palaikymo ir praėjusiais metais rinkimuose užėmė antrą vietą.
Tačiau kanclerio Friedricho Merzo (Frydricho Merco) vyriausybė reguliariai primena vokiečiams, kad jei Ukraina bus nugalėta, Rusija gali nukreipti savo dėmesį į kitas Europos dalis.
Tokios baimės paskatino jo koaliciją pradėti persiginklavimo kampaniją, kurios tikslas – paversti ilgai apleistą Vokietijos kariuomenę didžiausia konvencine jėga Europoje.
„Ukraina yra Europos skydas“
W. Giebelis yra įsitikinęs, kad Ukraina turėtų ir toliau gauti paramą iš Vokietijos ir visos Europos Sąjungos (ES), ypač per ginklų tiekimą.
Parodų salėse nuo lubų virš bombos suniokoto automobilio kabo apie 20 Rusijos dronų nuolaužų.
Transporto priemonė į vietą buvo atgabenta iš Chersono – pietų Ukrainos miesto, kurį 2022 metais okupavo Rusijos pajėgos, o vėliau Ukraina jį atkovojo. Jis nuolat apšaudomas Rusijos pajėgų.
Asmeniniais liudijimais ieškoma bendrų sąlyčio taškų, pavyzdžiui, Holokaustą išgyvenusio Romano Schwarzmano (Romano Švarcmano) citata: „Hitleris norėjo mane nužudyti, nes esu žydas; Putinas nori mane nužudyti, nes esu ukrainietis.“
Parodos informaciniuose stenduose karas Ukrainoje įpinamas į pasakojimą apie Rusijos imperializmo idėjos istoriją.
Jis siejamas su Sovietų Sąjungos invazija į rytų Lenkiją 1939 metais, Prahos pavasario numalšinimu ir net Rusijos 2015 metų karine intervencija Sirijoje, siekiant paremti Basharą al Assadą (Bašarą Asadą), ilgametį šalies valdovą, kuris buvo nuverstas 2024 metų pabaigoje.
Privatus Berlyno muziejus jau buvo pagarsėjęs pirmosiomis karo Ukrainoje metinėmis, kai prie Rusijos ambasados Berlyne eksponavo sunaikinto tanko, atgabento iš Kyjivo priemiesčių, nuolaužas.
Pirmadienį, dieną prieš naujos parodos atidarymą visuomenei, renginyje dalyvavusi buvusi Ukrainos gynybos viceministrė Hana Maliar pasveikino Vokietijos „karinę, politinę ir taip pat kultūrinę paramą“.
Tokia parama buvo labai svarbi, pabrėžė ji, nes „Ukraina yra Europos skydas“.
