Sociologai pranešė, kad vidutinis karo prieš Ukrainą teisėtumo vertinimas tarp respondentų sudarė 35,81 %. Iš viso 68,29 % apklaustų Rusijos karo belaisvių teigė, kad vadinamoji „specialioji karinė operacija“ yra „tam tikru mastu būtina ir pateisinama“.
Sociologai pažymėjo, kad didžiausią paramą karui išreiškia tie Rusijos karo belaisviai, kurie tiki Rusijos propaganda. Net 88 % jų teigė, kad karas yra tam tikru mastu pateisinamas ir būtinas. Tarp tų, kurie propaganda netiki, 51 % nurodė, kad karas yra pateisinamas.
Sociologai taip pat atskleidė, kad apie 13 % apklaustų karo belaisvių, tikinčių Rusijos propaganda, pareiškė, jog karas prieš Ukrainą yra „visiškai pateisinamas ir būtinas“. Tuo tarpu tarp propaganda netikinčių respondentų tik 2 % visiškai palaiko karą.
„Tai reiškia, kad kariai, visiškai patikėję propaganda, šešis kartus dažniau linkę laikyti karą visiškai teisėtu – tai psichologiškai reikšmingas skirtumas“, – pabrėžė sociologai.
Be to, tyrimas parodė, kad vidutiniškai 47,61 % belaisvių tiki Rusijos propaganda. Taip pat 76,95 % respondentų tiki bent vienu Kremliaus propagandos naratyvu.
Sociologai taip pat nustatė, kad 42,94 % respondentų mano, jog vidutinis ukrainietis nėra visavertis žmogus. Vidutiniškai Rusijos karo belaisviai vertina, kad „ukrainiečiai yra tik 88 % išsivystę, palyginti su kitais žmonėmis“.
Įdomu tai, kad 32,71 % respondentų išreiškė norą po paleidimo iš nelaisvės vėl prisijungti prie Rusijos ginkluotųjų pajėgų. Dar 28,92 % teigė, kad būtų pasirengę grįžti į kariuomenę, tačiau ne į kovines pareigas, o 22,29 % išreiškė tam tikrą pasirengimą dar kartą eiti į karą.
Sociologai pažymėjo, kad tarp tų, kurie stipriai tiki Kremliaus propaganda, buvo dvigubai daugiau pasirengusių vėl kariauti prieš Ukrainą (33 %), palyginti su 17 % karo belaisvių, kurie propaganda „silpnai tiki“.
Pastaba: tyrimas buvo atliktas remiant Ukrainos generalinei prokuratūrai ir bendradarbiaujant su Europos karinės socialinės psichologijos asociacija, Kyjivo ekonomikos mokykla bei advokatų kontora „Mitrax“. Iš viso buvo apklausta 1 060 Rusijos karo belaisvių, kurių vidutinis amžius – 39 metai. Apklausos buvo vykdomos naudojant standartizuotas spausdintas anketas.
