„Bild“: NATO parengė planą, kaip elgtųsi invazijos į Baltijos šalis atveju

Atsakomasis smūgis Rusijos puolimo atveju susideda iš trijų tarpusavyje susijusių strategijų, sudarančių „NATO sausumos karo vedimo koncepciją“, rašo „Bild“. Vienu pagrindinių koncepcijos rengėjų laikraštis įvardija JAV kariuomenės majorą Andrew Pingrey.

Stabdytų smūgius

Jei Rusijos kariuomenė pultų Baltijos šalis raketomis ir dronais, taip pat pradėtų veržtis su tankais, kaip tai buvo Ukrainoje, NATO ketina pirmiausia sustabdyti raketų smūgius, rašo laikraštis. Tam Aljanso naikintuvai, raketos ir bepiločiai orlaiviai turėtų išvesti iš rikiuotės Rusijos raketų sistemas. Šiuo atveju vienu iš taikinių taps Kaliningradas, kur išdėstyta daug Rusijos oro gynybos sistemų ir raketų kompleksų.

15min montažas/Asociatyvinė nuotr.

Kartu palei sienas su Rusija ir Baltarusija numatoma sukurti „autonominę zoną“, kuri turėtų tapti apsauginiu barjeru ir kurioje pirminį kontaktą su besiveržiančiomis Rusijos pajėgomis turėtų priimti mašinos. Šioje zonoje NATO karių dislokuoti neplanuojama. Rusijos puolimą turėtų stabdyti bepiločiai orlaiviai ir kitos autonominės karinės mašinos.

Kitame etape, kaip numato koncepcija, NATO smogs Rusijos gilumoje. Specialiosios pajėgos turės sunaikinti pagrindines karines bazes ir tiekimo punktus. Prie tokių objektų priskiriami aerodromai, gynybos pramonės įmonės, tiltai ir geležinkeliai, aprašo laikraštis.

Pasitelktų rusus, kurie priešinasi Putinui

Operacijoms Rusijos viduje taip pat numatoma pasitelkti rusus, kurie priešinasi Vladimirui Putinui, pažymi „Bild“.

Be to, svarstoma sukurti „oro tiltą“, kuriuo lėktuvais į Rusiją būtų gabenami dronai ir robotai. Šios technikos užduotis būtų aerodromų ir karinių bazių sunaikinimas.

Galutinis šio etapo tikslas – labai susilpninti Rusijos tiekimo linijas, taip pat užkirsti kelią tolesnėms smūgių bangoms.

NATO tikslas, kaip pabrėžiama koncepcijoje, nėra Rusijos teritorijos užėmimas. Aljansas sau kelia uždavinį atstumti Rusijos pajėgas atgal prie sienos.

Nori atgrasyti Rusiją

„Bild“ atskirai pažymi, kad NATO kariškiai nenori laikyti šių planų paslaptyje. Jų požiūriu, atgrasymas veikia tik tada, kai priešininkas tiksliai žino, ko tikėtis, jei pultų Aljanso šalis, apibendrina laikraštis.

Pastaraisiais mėnesiais Vakarų žiniasklaida ir žvalgybos tarnybos vis dažniau įspėja apie galimą tiesioginį Rusijos ir NATO konfliktą. Rugpjūčio pradžioje „The Wall Street Journal“, remdamasis naujausiais JAV žvalgybos vertinimais, pranešė, kad Rusija galėtų surengti ribotą ataką prieš NATO šalį jau šį rudenį.

„Shutterstock“ nuotr./Rusijos kariai

Maskva aktyviai nagrinėja anksčiau parengtus smūgių NATO planus, liepą, remdamasis Vakarų pareigūnais, rašė „The Washington Post“ apžvalgininkas Davidas Ignatiusas. Latvijos žvalgyba birželį įspėjo apie požymius, jog Rusija rengia karines provokacijas prieš Baltijos šalis arba Lenkiją.

Rugpjūčio pradžioje portalas 15min paskelbė, kad Lietuvos karinė žvalgyba turi duomenų, jog Rusija svarsto surengti atakas prieš kritinę infrastruktūrą Baltijos regione, tam panaudodama Ukrainos gamybos dronus.

„Labai panašu į realybę“

Lietuvos kariuomenės atsargos majoras ir karybos ekspertas Darius Antanaitis, portalui 15min komentuodamas „Bild“ išdėstytą gynybos koncepciją, pažymėjo, kad ji paremta tam tikromis prielaidomis ir tai labai panašu į realybę, kaip viskas vyktų, jeigu prasidėtų karas su Rusija.

„Vadinu tai koncepcija, o ne planu, bet ir kiekvienas planas galioja tik iki pirmojo šūvio. Apskritai, NATO planai, skirti Baltijos valstybių gynybai, dėliojami jau ne vienerius ir ne dvejus metus. Panašūs buvo kuriami ir kartu su Lietuvos kariuomene. Tokios informacijos atsiradimas rodo, kad planavimas vyksta nuolatos ir jis nėra sustabarėjęs, o pastoviai adaptuojamas pagal esamą situaciją“, – pažymėjo karybos ekspertas.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Darius Antanaitis

D.Antanaičio teigimu, ši koncepcija tik patvirtina, kad yra prisitaikoma prie realios situacijos, remiantis to, ką mes matėme iš Rusijos kovų Ukrainoje, įsisavinant tai, kas veikia, ir, kas neveikia, Ukrainoje.

Paklaustas, kaip vertina pastaruoju metu pasirodžiusias žinutes apie tikėtinas Rusijos provokacijas prieš Baltijos šalis ir Lenkiją, ekspertas rekomendavo kliautis Lietuvo karinės žvalgybos ir NATO žvalgybos vertinimais.

Lietuvos visuomenė dabar yra gerokai saugesnė

„Didžiausias pavojus buvo pirmaisiais karo metais, kai buvo didelė tikimybė, kad Ukraina neatsilaikys. Šiuo metu tai, ką mes matome, ir, ką mums sako, yra tai, kad aplink mus nėra konvencinės grėsmės arba tokios, kuri galėtų sukelti egzistencinį pavojų“, – sakė D.Antanaitis.

Jo nuomone, Lietuvos visuomenė dabar yra gerokai saugesnė, negu buvo anksčiau.

„Kai kalbame apie saugumą, turime kalbėti ne apie tai, kiek kariuomenė turi šautuvų, tankų ar dronų. Mes turime kalbėti apie tai, kiek pati visuomenė yra pasiruošusi ginti savo valstybę. Valstybė yra visi piliečiai, o ne tik tie, kurie sutiko pasirašyti sutartis su Krašto apsaugos sistema.

Teodoro Biliūno / BNS nuotr./Dronų aptikimo žemutinėje oro erdvėje sistemos pristatymas Juragiuose

Vertinu, kad mes esame gerokai stipresni, mes daug daugiau žinome apie Rusiją ir jos galimybes. O, svarbiausia, kur kas stipriau remiame savo pačių laisvę ir nepriklausomybę“, – teigė ekspertas.

„NATO veiksmų abėcėlė“

Karybos ekspertas, istorikas Egidijus Papečkys atkreipė dėmesį, kad informacija, dėstoma „Bild“ straipsnyje yra jokia naujiena: „Tai iš esmės yra NATO veiksmų abėcėlė“.

Jo teigimu, panašius žingsnius ir strategijas galima rasti išslaptintuose NATO dokumentuose nuo kokio 7-ojo ar 8-ojo dešimtmečio, kuomet buvo ruošiamasi galimam karui su Sovietų Sąjunga.

Asmeninio albumo nuotr./Egidijus Papečkys

„Bild“ pateikia labai bendro pobūdžio frazes, kaip viskas galėtų būti. O man dar keista pasirodė, kad tekste minimas majoras, kuris esą parengė tą naująją gynybos koncepciją. NATO gynybos planus rengia tikrai ne pavieniai majorai, o grupės ir komitetai“, – kalbėjo jis.

E.Papečkio vertinimu, apskritai, tai, ką „Bild“ rašo apie Baltijos valstybes, „retai kada pasitvirtina“.

„Be tų bendrinių dalykų matau tik tai, ką ir taip žinome: NATO turi planą, ką daryti, jeigu kiltų vienokia ar kitokia agresija. Kiekvienas karas prasideda oro smūgiais ir apšaudymais. Be abejo, kad NATO bandytų tuos oro smūgius atremti bet kokioje Aljanso šalyje, o ypač Baltijos šalyse, kurios turi sieną su Rusija.

Juk nebūtų taip, kad miegame, o staiga prasideda karas ir į Baltijos valstybes įvedamos šimtatūkstantinės ar milijoninės pajėgos. Kaip puikiai matėme Ukrainoje, viskas yra stebima, viskas yra matoma“, – paaiškino jis.

NATO, nors ir yra gynybinė sąjunga, bet nereiškia, kad „sėdi kamputyje ir laukia, kol ją pradės daužyti“

Ekspertas pabrėžė, kad NATO, nors ir yra gynybinė sąjunga, bet nereiškia, kad „sėdi kamputyje ir laukia, kol ją pradės daužyti“.

„Jeigu NATO tikrai žinos, kad ruošiamas puolimas ir bus pradėti oro smūgiai, neturiu abejonių, jog, turėdamas tokią informaciją, Aljansas pirmasis gali atakuoti raketų ar dronų paleidimo sistemas. NATO turi galimybę suduoti tolesnio nuotolio smūgius, negu šiandien gali Ukraina, ir tą padaryti stipresnėmis priemonėmis“, – paaiškino E.Papečkys.

Nors pastaraisiais metais, o ypač į valdžią Baltuosiuose rūmuose sugrįžus prezidentui Donaldui Trumpui, atsirado daugiau dvejonių dėl to, ar NATO kolektyvinės gynybos principas iš tiesų veikia, E.Papečkys priminė, kad visą NATO egzistavimo kelią lydėjo panašios abejonės.

„Manau, gal visa tai vyksta tik mūsų galvose. Galbūt tas nepasitikėjimas yra atėjęs iš 1990-ųjų, galvojant, kad čia mūsų niekas negins. Galvojant, kad viską teks pasidaryti patiems. Aš tą padėtį regiu truputėlį kitaip. Dar nebuvo taip, kad Vakarai įsipareigotų, jeigu nesiruošia tų įsipareigojimų vykdyti. Juk tai nėra kažkoks memorandumas, o sutartis, kuri veikia jau labai seniai“, – abejones sklaidė istorikas.

Reziumuodamas, jis pridūrė, kad, skaitant tokius tekstus, nereikėtų įsibauginti, kad kažkas „gali paimti ir įvykti dabar pat“.

„Aš esu tikras, kad bet kokie Rusijos pasirengimai bus fiksuoti laiku, o NATO imsis adekvačių priemonių, jog atgrasytų, o, prireikus, ir sustabdytų invaziją. Iš kitos pusės, šiuo metu prie nei vieni mums nedraugiški kaimynai neturi tokių pajėgų, kuriomis staiga galėtų mus užklupti ar kelti kokią nors didesnę grėsmę“, – teigė E.Papečkys.