Karo Irake pradžią tiriančiai komisijai T.Blairas tikino pritaręs karui todėl, kad Irako vadovas Saddamas Husseinas nepaisė JT rezoliucijų, o ne todėl kad norėjęs, jog „režimas būtų pakeistas“.
Mėlyną švarką vilkįs, pasirišęs raudoną kaklaryšį T.Blairas komisijos buvo paklaustas, ar 2002 balandį per privatų susitikimą su G.W.Bushu pastarojo rančoje Teksase jis pažadėjęs, kad Britanija parems karą.
Buvęs britų premjeras neigė tai ir nurodė sakęs G.W.Bushui, jog „mes ketiname būti su jumis prieš šią grėsmę“, kurią kėlė įtarimai, jog Saddamas Husseinas turi masinio naikinimo ginklų. „Kaip tai daryti, klausimas tuomet buvo atviras, net tada aš dar kėliau klausimą kreiptis į Jungtines Tautas“, – aiškino T.Blairas.
Tiesa, jis patvirtino, jog buvo kalbėta ir apie karinio įsikišimo variantą. „Buvo bendro pobūdžio kalbų apie galimybę eiti kariniu keliu, bet tikrai labai įrodinėjome, jog tai reikėtų daryti tuo atveju, jeigu JT variantas nepavyktų“, – sakė T.Blairas.
Nebuvo jokio „maskavimo“ apie šiuos pokalbius. „Požiūris nebuvo slaptas, požiūris buvo atviras“, – pabrėžė jis. Britanija turėjusi įsikišti ne tik todėl stiprių ryšių su Jungtinėmis Valstijomis, bet labiau dėl to, kad masinio naikinimo ginklų platinimas potencialiai kėlė grėsmę Britanijai.
Jeigu karo veiksmai būtų pateisinami, Britanija norėjo būti „kartu su“ Vašingtonu, pažymėjo T.Blairas. Buvęs premjeras sutiko, kad Britanijos vyriausybės turimi duomenys apie Irako masinio naikinimo ginklus 2002–ųjų rugsėjį turėjo būti aiškesni.
Pasak jo, esminį kaltinimą, kad Saddamas Husseinas gali paleisti masinio naikinimo ginklą per 45 minutes, reikėjo „patikrinti“. Tačiau T.Blairas tvirtino, kad Britanija ir kitos šalys tada tikrai manė, kad Irakas turi tokių ginklų ir kad po rugsėjo 11 išpuolių 2001 metais manyta, kad Saddamas Husseinas turi galimybę suteikti tokių ginklų teoristų grupuotėms.
