Prie Morgano apygardos mugės Makonelsvilyje, toje JAV Ohajo valstijos dalyje, kuri pernai karštai palaikė D.Trumpą per prezidento rinkimus, stovintis ir bilietus pardavinėjantis Johnas Wilsonas tyliai vardija, kas jį nuvilia Vašingtone.
70-metis, kuris prieš pensiją dirbo banke, nepatenkintas vidaus kovomis ir staigia personalo kaita Baltuosiuose rūmuose.
Nepatinka J.Wilsonui ir dažni D.Trumpo apsilankymai golfo aikštynuose, be to, jis norėtų sveikatos apsaugos sistemos reformos ir būgštauja, kad prezidentas pamirš pažadą išvaryti iš Amerikos nelegalius imigrantus.
„Visi prezidentai daro klaidų. Bet jei klaidas vis krauni viena ant kitos, tiesiog atsiranda riba“, – teigia vyras.
D.Trumpas, pernai įkvėpęs milijonus žmonių būtent tokiose vietose, kaip Ohajo valstijos Morgano apygarda, pradeda prarasti populiarumą kaimiškoje Amerikoje.
Nusigręžia vyrai, baltieji, bemoksliai
Reguliariai rengiamos „Reuters/Ipsos“ apklausos rodo, kad respublikono prezidento populiarumas tirpsta mažuose miesteliuose ir kaimiškose bendruomenėse – tokiose vietose gyvena apie 15 proc. JAV populiacijos.
Tyrimai rodo, kad Amerikos provincijoje nuo D.Trumpo nusigręžia vis daugiau vyrų, baltųjų ir žmonių, niekada nesimokiusių koledže ar universitete.
Dabar, kai 15 tūkstančių suaugusių žmonių, gyvenančių ne miestuose, paklausiama, ar jie teigiamai, ar neigiamai vertina D.Trumpą, jų atsakymai jau konkuruoja. Rugsėjį 47 proc. rinkėjų kaimiškoje Amerikoje prezidentą vertino gerai, o 47 proc. – blogai.
Matomas akivaizdus kontrastas su pirmosiomis keturiomis D.Trumpo savaitėmis Baltuosiuose rūmuose. Tada 55 proc. kaimiškos Amerikos gyventojų jo veiklą vertino teigiamai. Neigiamai – tik 39 proc.
Tyrimai rodo, kad Amerikos provincijoje nuo D.Trumpo nusigręžia vis daugiau vyrų, baltųjų ir žmonių, niekada nesimokiusių koledže ar universitete. Kitaip tariant, rinkėjų, kurie daugiausia prisidėjo prie stulbinančios turtuolio pergalės praėjusių metų lapkritį.
Ir nors D.Trumpui tokiuose regionuose vis dar rašomi aukšti pažymiai dėl ekonomikos ir nacionalinio saugumo, nuskurdę rinkėjai provincijoje vis labiau nepatenkinti esą nevykdomais pažadais dėl imigracijos pažabojimo.
Kalbos apie imigraciją buvo D.Trumpo kampanijos akcentas. Ir jei pirmąjį darbo Vašingtone mėnesį prezidento veiklai imigracijos klausimais pritarė 56 proc. rinkėjų kaimiškoje Amerikoje, dabar rodiklis nukrito iki 47 proc.
Vieni pavargo, kiti remia dar karščiau
„Reuters“ apklausti apklausų dalyviai minėjo skirtingas priežastis, kodėl nėra patenkinti D.Trumpu ir jo vykdoma imigracijos politika.
Vieni teigė, kad pavargo laukti, kol D.Trumpas išpildys pažadą pastatyti sieną palei JAV ir Meksikos pasienį. Tačiau kiti sakė nesijaučiantys patogiai dėl Baltųjų rūmų administracijos pastangų apriboti keliones į JAV tam tikrų šalių piliečiams.
„Turėtų būti rastas kompromisas tarp laisvo žmonių judėjimo per sieną ir kažko labiau kontroliuojamo, – teigė 19-metis Drew Carlsonas iš Misūrio. – Bet nuolatinės jo (D.Trumpo, – red.) kalbos apie deportacijas man nepatinka.“
Tiesa, reikia pastebėti, kad D.Trumpas Amerikos provincijoje vis dar gerokai populiaresnis nei JAV miestuose. Antai 87-erių pensininkas iš Oklahomos Robertas Cody pareiškė: „Man jis patinka mažiau, bet aš jį remiu karščiau.“
Anot R.Cody, dabartinis JAV prezidentas galbūt erzina kitus savo kalbėjimo maniera ir žinutėmis „Twitter“, bet tai jo nejaudina, nes D.Trumpas žada sustiprinti šalies pasienį ir kovoti su vyriausybiniais reguliavimais.
Gyvenimas negerėja
Būtent į kaimiškąją Amerikos dalį per pernykštę kampaniją tiesiogiai kreipėsi D.Trumpas, kuris rinkimus vadino „paskutine galimybe“ vargstančiai anglių pramonei ir gyrė būsimą „didžiulę, storą, gražią sieną“.
„Daugelį šių vietovių persmelkęs nusivylimo ir kartėlio jausmas. Ir štai atėjo kandidatas (D.Trumpas, – red.), kuris pasiūlė paprastus atsakymus į sudėtingus klausimus“, – teigė Ajovos valstijos universiteto ekonomistas Davidas Swensonas.
Provincijoje D.Trumpo, o ne H.Clinton pavardę per rinkimus balsalapiuose žymėjo 26 proc. punktais daugiau amerikiečių.
Toks pranašumas respublikonų kandidatui ypač pravertė vadinamosiose svyruojančiose Mičigano, Pensilvanijos ir Viskonsino valstijose – jose D.Trumpo galutinė persvara nesiekė 1 proc. punkto.
Tačiau praėjus beveik metams daugelis rinkėjų JAV užkampiuose vis dar laukia konkrečių permainų, kurios pagerintų jų gyvenimą – bent jau taip mano Virdžinijos valstijoje privačiai ekonominio vystymosi agentūrai vadovaujantis Karlas Stauberis.
„Kaime gyvenantys žmonės federalinės vyriausybės atžvilgiu gerokai ciniškesni nei kiti. Jie girdėjo tiek daug pažadų ir pamatė tiek mažai nuveiktų darbų“, – kalbėjo K.Stauberis.
Esą nors D.Trumpas taip atkakliai žadėjo kurti naujas darbo vietas vargstančioje pramonėje, jis dar neužfiksavo nė vienos į Virdžinijos valstijos gilumą atsikėlusios kompanijos. Be to, čia jau veikiančios įmonės naujų darbo vietų nesukūrė.
„Toks įspūdis, kad po rinkimų mes dingome iš radarų ekranų“, – sako K.Stauberis.
Erzino skirtingi veiksniai
Sociologai įžvelgia, kad D.Trumpo populiarumas visoje Amerikoje mažėja iš lėto ir dėl skirtingų priežasčių.
K.Stauberis: „Toks įspūdis, kad po rinkimų mes dingome iš radarų ekranų.“
Antai kovą ir balandį rinkėjai provincijoje nusivylė žlugusiomis D.Trumpo ir respublikonų pastangomis atšaukti buvusio prezidento Baracko Obamos pastangomis patvirtintą sveikatos apsaugos sistemos reformą, dar vadinamą „Obamacare“.
Gegužę ir birželį respondentai jau aiškino, kad jiems kyla abejonių dėl D.Trumpo gebėjimo vykdyti profesionalią JAV užsienio politiką. Be to, žmonės muistėsi dėl prezidento „elgesio su tokiais kaip aš“.
Galiausiai rugpjūtį rinkėjai rodė vis didesnį nepasitenkinimą dėl D.Trumpo „nesugebėjimo suvienyti šalį“.
Prezidentas tada kaltino „abi puses“ dėl išsiliejusio smurto Šarlotsvilyje, kur baltasis nacionalistas mašina įvažiavo į protestuotojų minią ir pražudė jauną moterį.
