Po trejų metų žiauraus karo Ukrainoje ir didelių nuostolių tarp savo karių, Rusija vis dar išlieka realia grėsme NATO.
Ir jei anksčiau klausimas buvo – ar Putinas tikrai pajėgus užpulti Aljansą, tai dabar generolai svarsto tik tai: kur, kada ir kokia forma jis tai padarys. Apie tai rašo „Bloomberg“ apžvalgininkas Markas Championas.
Šią savaitę Londone, Karališkajame jungtinių ginkluotųjų pajėgų institute, susirinko karininkai iš 20 šalių strateginiams kariniams svarstymams.
Pagrindinis dėmesys – grįžimas prie korpusinio karo vedimo modelio, kuris buvo apleistas po SSRS žlugimo, tačiau dabar sparčiai atgaivinamas dėl Rusijos keliamos grėsmės.
„Tie, kuriems teks dalyvauti koviniuose veiksmuose, nebeklausia, ar Rusijos ataka prieš NATO narę yra reali grėsmė – jie labiau svarsto, kur, kada ir kokia forma tai įvyks“, – rašo M.Championas.
Naujo konflikto rizika – reali
Danijos žvalgybos vertinimu, Rusija gali pasirengti lokaliai atakai per 6 mėnesius, regioniniam konfliktui Baltijos šalyse – per 2 metus, o plataus masto karui Europoje – per 5 metus.
Nepaisant patirtų nuostolių, Rusijos kovinės pajėgos dabar yra dvigubai didesnės nei 2022 metais. Šalis ėmėsi masinės ginklų ir bepiločių orlaivių gamybos bei išmoko efektyviai kovoti prieš Vakarų ginkluotę, ypač HIMARS sistemas.
„Rusijos oro pajėgos, kurios buvo sukurtos kovai su NATO, yra modernios ir išlikusios nepaliestos“, – pažymi ekspertas.
Rusija taip pat tobulina „Iskander“ tipo raketas – pasak Vakarų karininkų, net ir „Patriot“ sistemos ne visada sugeba jas perimti.
Generolus labiausiai gąsdina Kremliaus abejingumas nuostoliams – tai suteikia Putinui „veiksmų laisvę, kokios neturi jo priešininkai NATO“, reziumuoja autorius.
NATO dar nepasirengusi
Analitikas pažymi, kad NATO suskaldymui veiksmingiausias būdas – diskredituoti penktąjį straipsnį, kuris yra Aljanso pagrindas.
„Šis įsipareigojimas suteikia mažosioms Europos šalims pasitikėjimo prieštarauti Maskvos diktatui ir reikalavimams, tačiau jis grindžiamas pasitikėjimu, kad kiti bus pasirengę veikti, todėl yra trapus.
Norint sugriauti šį pasitikėjimą, pakaktų chaotiško išpuolio, tarkime, prieš Estiją – ką V.Putinas galėtų padaryti net ir dabar. Europos lyderiai, spręsdami, kaip reaguoti, turėtų įvertinti nemažą riziką prieš priimdami sprendimą“, – rašo M.Championas.
Jis taip pat pastebi, kad NATO kol kas dar nėra pasirengę tokioms provokacijoms.
„Pirmiausia – naujieji korpusai dar nėra pasirengę. JAV turi keturis korpusus, iš kurių tik vienas – 18-asis oro desanto korpusas – galėtų greitai būti dislokuotas Rusijos ir NATO konflikto atveju.
Jame yra dvi pėstininkų ir dvi oro desanto divizijos (garsiosios 82-oji ir 101-oji), taip pat žvalgybos, medicinos, ryšių, artilerijos ir karo policijos brigados.
Tačiau net ir 18-asis korpusas vis dar eksperimentuoja, siekdamas suprasti, kaip įgyti pranašumą naujo tipo kare, kuris vyksta Ukrainoje – kare, kuriame dešimtys tūkstančių dronų apsunkina galimybę pasislėpti ar manevruoti“, – pažymi analitikas.
Nepaisant didėjančio grėsmės suvokimo, Europa vis dar veikia taikos meto ritmu. JAV, pasak autoriaus, apskritai „traukiasi“. Šiame kontekste 1 mlrd. svaro sterlingų, kurį Jungtinė Karalystė planuoja skirti bepiločiams orlaiviams, atrodo veikiau kaip simbolinis gynybos atkūrimo gestas nei pakankamas atsakas.
„Tu kovoji tuo, ką turi savo rankose. Esant dabartinėms sąlygoms, to gali nepakakti, kad būtų sustabdytas Kremlius nuo jo planų tęsti savo siekius tapti didžiąja valstybe“, – yra pasakęs atsargos britų generolas Ruperis Smitas.
Rusija grasina NATO
Apžvalgininkas pastebi, kad Maskva stiprina retoriką ir karinį aktyvumą prie Aljanso sienų. Pavyzdžiui, Dmitrijus Medvedevas grasina Suomijai „atsakomaisiais smūgiais“ konflikto atveju, įskaitant ir branduolinio ginklo panaudojimą. Rusija taip pat telkia kariuomenę prie NATO sienų.
NATO reaguoja rengdama plataus masto pratybas ir stiprindama gynybą rytiniame flange. Europoje auga parama kariuomenių bei gynybos pramonės stiprinimui.
V.Putinas, savo ruožtu, kelia taikos sąlygas: garantijas dėl NATO nesiplėtimo ir sankcijų panaikinimą. JAV pareiškė esančios pasirengusios svarstyti šiuos klausimus, kas sukėlė sąjungininkų susirūpinimą.
