„Bloomberg“: D.Trumpas kreipėsi į V.Putiną su svarbiu pagalbos prašymu

Pasak straipsnio, D.Trumpas perdavė tokį prašymą tiesiogiai prezidentui Vladimirui Putinui, kai juodu kalbėjosi telefonu vasario mėn. Po to aukščiausio rango amerikiečių pareigūnai aptarė šį klausimą su kolegomis iš Rusijos per derybas Saudo Arabijoje, žurnalistams sakė su šiuo klausimu susipažinę Kremliaus rato žmonės, atsisakę būti įvardyti dėl šio klausimo jautrumo.

Baltųjų rūmų pareigūnai iš karto neatsakė į prašymą pakomentuoti. Nei Rusija, nei Iranas prašymo viešai nepatvirtino ir nepaneigė.

D. Trumpas / Leah Millis / REUTERS

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, atsakydamas į „Bloomberg“ atsiųstus klausimus, pareiškė, kad „Rusija mano, jog Jungtinės Valstijos ir Iranas visas problemas turėtų išspręsti derybomis“ ir kad Maskva „yra pasirengusi padaryti viską, kas nuo jos priklauso, kad tai pasiektų“.

Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai, paklaustas, ar Rusija pasisiūlė tarpininkauti tarp Teherano ir Vašingtono, atsakė, kad „natūralu“, jog šalys siūlo savo pagalbą.

„Atsižvelgiant į šių klausimų svarbą, gali būti, kad daugelis šalių parodys gerą valią ir pasirengimą padėti sprendžiant įvairias problemas“, – pažymėjo atstovas spaudai Esmaeilas Baghaei per televizijos transliuotą spaudos konferenciją pirmadienį Teherane.

„Žvelgiant iš šios perspektyvos, natūralu, kad šalys pateiks pagalbos pasiūlymą, jei jos prireiks“, – pridūrė jis.

Maždaug prieš šešias savaites pradėjęs eiti pareigas D.Trumpas bando atkurti santykius su prezidentu V.Putinu, kuriuos JAV nutraukė po Rusijos įvykdytos plataus masto invazijos į Ukrainą prieš trejus metus.

D.Trumpui stengiantis tiesiogiai su V.Putinu tarpininkauti dėl šio karo užbaigimo – įskaitant vasario 12 d. įvykusį abiejų lyderių pokalbį telefonu – abi šalys davė suprasti, kad yra atviros bendradarbiavimui dėl kitų geopolitinių interesų, įskaitant prekybos kelius ir išteklius Arktyje.

„Bloomberg“ atkreipė dėmesį, kad, vos pradėjęs antrąją kadenciją, D.Trumpas siuntė nevienareikšmiškus signalus dėl Irano. Iš pradžių jis sakė, kad siekia grįžti prie savo pirmosios kadencijos „maksimalaus spaudimo“ politikos, pavyzdžiui, vėl įvesti sankcijas ir nukreipti veiksmus prieš Irano saugumo pajėgas. Tačiau D.Trumpas taip pat sakė, kad nori „nedelsiant“ pradėti darbą dėl „patikrinto branduolinio taikos susitarimo su Iranu“.

„Reuters“/„Scanpix“/Irane deginamos karikatūros

Būdamos dvi šalys, kurioms JAV taiko griežtas sankcijas, Rusija ir Iranas glaudžiau bendradarbiauja prekybos ir energetikos, taip pat saugumo srityse, įskaitant tai, kad Rusija savo kare prieš Ukrainą panaudojo daug Irano bepiločių lėktuvų.

Tačiau neaišku, kiek Teheranas bus imlus bet kokiems JAV pasiūlymams, teikiamiems per Rusiją. Daugelis griežtosios linijos šalininkų, kurie dominuoja tokiose galingose Irano institucijose kaip Irano revoliucinė gvardija (IRGC) ir teismų sistema, viešai pasisakė prieš bendradarbiavimą su Vašingtonu.

Praėjusį mėnesį aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei pareiškė, kad D.Trumpu negalima pasitikėti – nes jis pasitraukė iš Baracko Obamos laikų branduolinio susitarimo per savo pirmąją kadenciją – ir kad Iranas nesileis įkalbinėjamas derėtis.

Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas, reformistas, kuris remia branduolinio susitarimo atgaivinimą, praėjusią savaitę kalbėjo, kad jis atidės į šalį savo asmeninį įsitikinimą dėl JAV dalyvavimo būtinybės ir palaikys A.Khamenei nepritarimą deryboms, kol Vašingtonas toliau taikys sankcijas Irano ekonomikai.

Pirmadienį Jungtinių Tautų branduolinės veiklos priežiūros institucija pareiškė, kad JAV ir Iranas turėtų pradėti derybas, ir kad šiuo klausimu rengia aukšto lygio diskusijas su Baltaisiais rūmais. Tai padaryta po to, kai praėjusią savaitę ji įspėjo, kad nuo D.Trumpo išrinkimo prezidentu Teherano beveik bombos klasės skiliųjų medžiagų atsargos padidėjo daugiau kaip 50 proc.