Pasak jų, vadavietė tokio žingsnio būtinybę grindė tuo, kad Teheranas perkėlė savo raketų paleidimo įrenginius už didelio tikslumo raketų, galinčių pataikyti į taikinius didesniu nei 480 km atstumu, perimetro ribų.
Dabar JAV ginkluotosioms pajėgoms reikalinga ilgesnio nuotolio sistema, kad galėtų sunaikinti Irano objektus.
Galutinis sprendimas dėl raketų siuntimo į Artimuosius Rytus dar nepriimtas, pažymėjo „Bloomberg“ pašnekovai. Tačiau jei prašymas bus patenkintas, JAV pirmą kartą dislokuos hipergarsinius ginklus, kurie dar nebuvo panaudoti visu pajėgumu.
Agentūros šaltinis pridūrė, kad yra tikimasi, jog šis žingsnis ne tik padės pasiekti tikslus Irane, bet ir turėtų tapti signalu Rusijai ir Kinijai, kad JAV turi pažangių karinių technologijų.
„Dark Eagle“ veikimo nuotolis yra apie 2700 kilometrų. Raketa gali išvystyti didesnį nei 6100 km per valandą greitį ir manevruodama apeiti oro gynybos sistemas.
Skaičiuojama, kad vienos „Lochead Martin“ pagamintos raketos kaina siekia apie 15 mln. JAV iš viso turi ne daugiau kaip aštuonias tokias raketas. Tuo tarpu viena šių raketų baterija kainuoja apie 2,7 mlrd. dolerių.
Pasak „Bloomberg Economics“ analitikų, abi pusės pasinaudojo paliaubomis, kurios buvo paskelbtos balandžio 9 d., kad persiginkluotų, o galimi nauji kovų raundai gali būti dar destruktyvesni.
JAV šiame konflikte jau išnaudojo apie 1100 sparnuotųjų raketų JASSM-ER.
Naujienų portalo „Axios“ šaltiniai nurodė, kad ketvirtadienį CENTCOM vadas admirolas Bradas Cooperis informuos prezidentą Donaldą Trumpą apie tolesnius galimus veiksmus prieš Iraną.
Teigiama, kad yra parengtas planas dėl „trumpos ir galingos“ smūgių bangos šiai šaliai, kurios taikiniai bus infrastruktūros objektai. Vašingtone tikimasi, kad po to Iranas sugrįš prie derybų stalo ir parodys didesnį lankstumą branduoliniu klausimu.
Anksčiau D.Trumpas atmetė Teherano pasiūlymą nutraukti karą ir atverti Hormuzo sąsiaurį, nes tuo pačiu Iranas bandė atidėti diskusijas dėl šalies branduolinės programos.
Savo ruožtu Baltųjų rūmų vadovas nurodė pasirengti ilgai Irano jūrų blokadai, tikėdamasis, kad spaudimas šalies ekonomikai, įskaitant naftos eksporto ribojimą, privers Teheraną kapituliuoti, trečiadienį rašė „The Wall Street Journal“ (WSJ) šaltiniai. Kartu „Axios“ pašnekovai pažymėjo, kad D.Trumpas numato galimybę atnaujinti karinius veiksmus, jei Iranas nepasiduos.
-
Karas Irane. Hegsethui – arši kritika JAV Senate: „pavojingai perdėjo“ pergalės Irane mastą
-
Po ginčo su Merzu – Trumpas nori nubausti Vokietiją
-
Iranas išsityčiojo iš JAV dėl naftos kainų: Trumpui duodami patarimai – „šlamštas“
-
Paaiškino, kodėl didžiausias pasaulyje lėktuvnešis palieka Artimuosius Rytus
-
Netikėta žinia energetikai: Kinija atrado 200 naujų naftos ir dujų telkinių
-
Irano prezidentas: JAV jūrų blokada pasmerkta žlugti
