Kaip rašo „Bloomberg“ apžvalgininkas Marcas Championas, taikos derybose Ukrainai ir Rusijai nepavyko padaryti reikšmingos pažangos. Jis mano, kad iš tikrųjų D.Trumpo taikos pastangos pakreipė karo svarstykles Maskvos naudai, nes sukūrė dėmesio atitraukimą ir politinę priedangą.
Putinas nusprendė tęsti derybas, tačiau užtikrino, kad jos būtų neveiksmingos
Apžvalgininkas priminė, kad per praėjusią savaitę Abu Dabyje vykusias derybas Ukraina ir Rusija pasiekė susitarimą dėl apsikeitimo karo belaisviais. Jis pažymėjo, kad tai buvo svarbus pasiekimas, tačiau jis mažai prisidėjo prie karo pabaigos.
Žurnalistas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad taikos derybų fone JAV praktiškai nutraukė karinę pagalbą Ukrainai, todėl Kyjivui trūksta 46 mlrd. JAV dolerių bendros karinės ir finansinės pagalbos per metus, kurią Europa stengiasi kompensuoti. Jis priminė, kad 2025 m. Vašingtonas netgi trumpam nustojo dalytis žvalgybos informacija su Kyjivu, o tai leido Rusijai susigrąžinti užimtą teritoriją Kursko srityje.
Be to, apžvalgininkas pabrėžė, kad V.Putinui pavyko išvengti griežtesnių ekonominių sankcijų, kurias jau seniai norėjo įvesti JAV Kongresas.
„Daugiau ginklų ir pinigų Ukrainai bei griežtesni prekybos apribojimai Maskvai greičiausiai būtų įšaldę mūšio lauką ir paskatinę siekti susitarimo. Vietoj to, D.Trumpo politika sudarė sąlygas dar didesniam žiaurumui, nes V.Putinas padarė vienintelę logišką išvadą: tęsti taikos derybas, tačiau jos turi būti neveiksmingos, tuo pačiu išnaudojant pasiektus pranašumus“, – sakoma analizėje.
Žurnalistas priminė, kad vasario 3 d. Rusija smogė Ukrainai 450 dronų ir 71 raketa, nutraukdama trumpalaikes „energetines paliaubas“.
Apžvalgininkas pažymėjo, kad D.Trumpui nepavyko nubausti V.Putino už tai, kad jis sužlugdė susitarimus su Ukraina dėl smūgių energetikos infrastruktūrai sustabdymo. Dėl to išpuoliai prieš Ukrainą tęsėsi, o JAV vadovaujamų taikos derybų išvakarėse Rusijos kariuomenė atakavo Ukrainos šilumines elektrines ir infrastruktūrą, dėl to daugybė ukrainiečių liko be šilumos.
V.Putino noras prieš ukrainiečius panaudoti didelius šalčius taip pat atrodo beviltiškas, sakė analitikas. Jis pažymėjo, kad sausio 27 d. Vašingtono strateginių ir tarptautinių studijų centro ataskaitoje teigiama, jog Rusijai pastaruoju metu nepavyko pasiekti reikšmingų laimėjimų fronto linijoje. Ataskaitoje teigiama, kad per pastaruosius metus Rusijos kariai fronto linijoje Donbase per dieną pasistūmėjo 15-70 metrų.
Trumpas vis dar gali priversti Putiną nutraukti karą
„Bloomberg“ apžvalgininkas įsitikinęs, kad D.Trumpo taikos pastangos vis dar gali būti sėkmingos. Jis pažymėjo, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau sakė, jog Jungtinės Valstijos nustatė birželio mėnesio terminą taikos susitarimui sudaryti, o Maskva pasiūlė D.Trumpui 12 trilijonų JAV dolerių vertės dvišalę ekonominio bendradarbiavimo sutartį, matyt, norėdama jį paveikti, kad jis patvirtintų nelygiavertį susitarimą.
Žurnalistas mano, kad Baltieji rūmai turėtų pradėti daryti didesnį spaudimą Kremliui, kad būtų pasiektas Ukrainos ir Rusijos taikos susitarimas.
Apžvalgininkas pabrėžė, kad D.Trumpas turi įtikinti V.Putiną, jog šis nebeturi jokios naudos iš karo tęsimo, – visgi tai turėjo būti padaryta jau seniai.
„Tai, kad to nebuvo imtasi, reiškia, kad kai galiausiai bus susitarta dėl paliaubų, kaip ir turi būti, tačiau tai nebus Nobelio premijos vertas žygdarbis. <...> JAV pirmiausia pratęsė karą, sumažindamos spaudimą Kremliui ir priversdamos Ukrainą padaryti kur kas didesnes nuolaidas, nei ji turėtų daryti“, – apibendrino žurnalistas.
