Švedė Anna Wieslander (Ana Vislander), Atlanto tarybos Šiaurės Europos padalinio direktorė: ateina sandorių politika
– Baltijos jūros regiono saugumas labai priklausomas nuo JAV. Didžiausias skirtumas tarp Obamos ir Trumpo administracijų – kad akcentuojami kitokie interesai, bet ne vertybės. Taigi, „vientisos, laisvos ir taikios“ Europos idėja ir jos gynimas tebėra aiškiai pabrėžiami Baltijos jūros regione. Iki šiol buvo nedaug ženklų, kad naujoji administracija vadovausis šia vizija, ir tai kelia nerimą. Atrodo, kad ji labiau kliausis sandorių principais: pavyzdžiui, pabrėždama gynybai skiriamas išlaidas mainais į sąjungininkų palaikymą. Tai yra didelis pokytis, didinantis nesaugumą regione. Vis dėlto padariniai tikriausiai taps labiau pastebimi ilguoju laikotarpiu. Trumpuoju laikotarpiu NATO ir ES narystė kartu su sustiprintu NATO ir JAV priešakiniu dalyvavimu Rytų sparne Lietuvai bus stabilizuojantys veiksniai.
Olandas Robas de Wijkas, Hagos strategijų studijų centro įkūrėjas: gali būti nauja Jalta
– Stebime liberalios Vakarų tvarkos pabaigą, tai savaime lemia netikrumą ir nestabilumą. Tarp Rusijos ir JAV vyks diskusijos dėl įtakos sferų, nedalyvaujant europiečiams. Tai gali reikšti Ukrainos, Gruzijos ir kitų šalių narystės NATO ir ES blokavimą. D.Trumpo komanda kalba apie sankcijų švelninimą mainais į branduolinių ginklų arsenalo sumažinimą, o sankcijų panaikinimas reikštų Krymo aneksijos legitimizavimą. Sutarus dėl Ukrainos neutralumo, Baltijos šalys galėtų likti Vakarų įtakos sferoje. Amerikos ir Rusijos sutarimas dėl įtakos sferų Europoje reikštų naują Jaltą. Trumpuoju laikotarpiu tai galėtų užtikrinti stabilumą, bet ilgalaikėje perspektyvoje užprogramuoja didžiules problemas, nes būtų atimama valstybių pasirinkimo teisė. NATO buvimas Baltijos šalyse gali priklausyti nuo to, kiek europiečiai finansuos gynybą – jei nepakankamai, Amerikos saugumo garantijos gali silpnėti.
