Dabar populiaru
Publikuota: 2012 kovo 11d. 21:01

Branduoline energija pasitikėjusioje Tekančios Saulės šalyje stojo atominis saulėlydis

Po Fukušimos nelaimės japonai patyrė tokį šoką, kad nebenori atominės energetikos.
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Po Fukušimos nelaimės japonai patyrė tokį šoką, kad nebenori atominės energetikos.

Praėjus metams po Fukušimos katastrofos, Japonijoje jau išjungti 52 iš 54 atominių reaktorių. Sprogimai jėgainėje sugriovė japonų tikėjimą branduoline energetika.

Vis dėlto atominės pramonės lobistai bei šalies pramonės poreikiai neleidžia Japonijai taip lengvai atsisakyti branduolinės energijos, rašo Vokietijos žurnalas „Spiegel“.

Rikuzentakatos centre pučia ledinis vėjas. Futoshis Toba, 47 metų miestelio meras, stovi priešais savo rotušės griuvėsius. Virš plokščios panoramos kyšo tik keli plieno ir betono kalnai: mokyklos, ligoninės, pašto ir prekybos centro griuvėsiai. Pakrantėje tarsi pamėkliški sargai stovi keturi prožektoriai. Sporto aikštyną, kurį jie kažkada apšviesdavo, pasiglemžė jūra.

Beveik prieš metus F.Toba stovėjo lygiai toje pačioje vietoje. Žemė ėmė drebėti 2011-ųjų kovo 11-osios popietę. Pirmasis instinktas – bėgti namo: patikrinti, ar jo žmona sveika ir gyva? Tačiau meras liko poste. Jis norėjo pasirūpinti kuo daugiau savo miesto gyventojų, kol 14 metrų aukščio cunamio banga dar nepasiekė pakrantės.

Per katastrofą žuvo dešimtadalis iš 23 tūkstančių Rikuzentakatos gyventojų, tarp jų – ir F.Tobos žmona. Ištisi kvartalai virto pilkomis purvo balomis.

Buldozeriai cunamio paliktus griuvėsius sustūmė į atskiras krūvas. Visus metus likę gyvi miestelėnai tvarkė tai, kas liko iš jų namų – kruopščiai rūšiavo medieną, betoną, elektros laidus ir sumaitotus automobilius.

Iš viso žemės drebėjimas ir cunamio banga nusinešė maždaug 20 tūkst. gyvybių. Ir vis dėlto iki šiol šią tragediją stelbia kita – branduolinė krizė Fukušimos-1 reaktoriuje. Iš apšvitintos teritorijos evakuota dešimtys tūkstančių gyventojų.

Energetikos krizė

Fukušima pakeitė japonų kasdienybę. Tačiau ši salų tauta solidariai ir stoiškai pasitinka naują iššūkį – taip pat tvirtai, kaip iškentė pastaruosius du dešimtmečius smukusią šalies ekonomiką.

Japonijos premjeras Yoshihido Noda, rugsėjį pakeitęs krizės metu valdžiusį Naoto Kaną, jau paskelbė, kad blogiausia praeityje: gruodį jis kalbėjo, kad pažeistasis Fukušimos reaktorius „išjungtas ir ataušęs, taigi avarija dabar kontroliuojama“.

Japonija patiria didelio masto energetikos politikos krizę, kokios nėra regėjusi jokia šiuolaikinė industrializuota valstybė.

Valdžia Tokijuje norėtų, kad visi tuo tikėtų. Ypač to norėtų Ūkio, prekybos ir pramonės ministerija, kuri priima sprendimus dėl atominių jėgainių paleidimo ar uždarymo. Tačiau iš tikrųjų Japonija patiria didelio masto energetikos politikos krizę, kokios nėra regėjusi jokia šiuolaikinė industrializuota valstybė.

Iš 54 šalyje esančių branduolinių reaktorių 52 buvo išjungti. Po katastrofos visose jėgainėse buvo atlikti atsparumo bandymai ir remonto darbai. Vis dėlto daugelyje jų darbams nustatyti terminai jau seniai praėjo.

Visas pasaulis negalėjo patikėti savo akimis: Japonija, ilgus metus pasikliovusi branduoline energija, nors ir nenoriai, bet pradėjo atominės energetikos sektoriaus šalinimo procesą. Japonijoje atominis saulėlydis vyksta be jokių politinių diskusijų.

Visiškai įmanoma, kad japonai savo šalį pavers zona be branduolinės energijos – lygiai kaip jie pirmieji pasaulyje priėmė energiją taupančias technologijas, kai aštuntajame dešimtmetyje kilo naftos krizė.

Iki pernai metų toks ekonomikos kurso pokytis dar buvo neįsivaizduojamas. Tuo metu beveik trečdalį Japonijos suvartojamos energijos gamino branduolinės jėgainės. Tokijas planavo iki 2030-ųjų pastatyti dar 14 naujų elektrinių.

Reuters/Scanpix nuotr./`iuo metu Japonijoje iajungti beveik visi branduoliniai reaktoriai.
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Šiuo metu Japonijoje išjungti beveik visi branduoliniai reaktoriai.

Net ir šiandien oficialiai niekas dar nekalba apie atominės energijos atsisakymą. Genpatsu mura – pažodžiui „atominis kaimelis“, kaip Japonijoje vadinama kompanijų ir jų remiamos žiniasklaidos sąjunga, – dar nepaskelbė kapituliacijos. Atominės energetikos šalininkai tiesiog trumpam atsitraukė.

Premjeras Y.Noda spaudžia, kad visi atsparumo testus praėję reaktoriai būtų kuo greičiau vėl paleisti. Y.Noda taip pat remia japoniškos branduolinės technologijos eksportą.

Vis dėlto stipriausi branduolinės energetikos priešininkai Japonijoje yra ne susiskaldymu pagarsėjusios gamtosaugininkų grupės, bet šalies kaimo prefektūros, kurių įtaka ir neleido po nelaimės grįžti į senas vėžes.

Dosnių Tokijo dotacijų nebepakanka, kad įtikintų vietos gyventojus įjungti jų kaimynystėje stovinčias jėgaines. Net jei valdžia patikina, kad jos saugios, kai kurie pareigūnai – tokie kaip Nijigatos gubernatorius Hirohiko Izumida – sako nebūtinai sutiksiantys vėl jas paleisti. Fukušimos nelaimę išvydusiųjų patirtas šokas yra tiesiog per didelis.

Neišvengiama tarša

29 metų suvirintojas Kenta Sato gegužės mėnesį kartu su 6,5 tūkst. Ijitatės gyventojų buvo evakuotas iš savo namų. Nuo tada smulkaus sudėjimo japonas gyvena su motina nuomojamame bute už beveik valandos kelio, prefektūros sostinėje Fukušimoje. Jo tėvas ir senelė turėjo apsigyventi kitoje vietoje.

K.Sato sėda į mašiną ir važiuoja į Ijitatę. Jis nori patikrinti, ar viskas gerai, ir pašerti tris namuose paliktus šunis. Jis nevilki jokių apsauginių drabužių – tik švarką, aptemptus džinsus ir odinius batus. Išvengti radiacijos jam šiaip ar taip nepavyktų – net ir tariamai saugiame Fukušimos mieste radiacijos matavimo instrumentai šiandien rodo du mikrosivertus.

Ijitatė virto miestu vaiduokliu. Šviesos dega tik senelių namuose. Valdžia nenorėjo vyresnio amžiaus miestelėnų varginti evakuacija. Jie, kartu su namų personalu, liko šiek tiek apšvitintoje vietovėje. „Jei mūsų politikai būtų sąžiningi, jie amžiams aptvertų teritoriją aplink Ijitatę, – mano K.Sato. – Tada mes galėtume pradėti naują gyvenimą naujoje, neužterštoje vietoje.“

Tačiau gyvenvietės meras pernelyg užsiėmęs miesto valymo darbais. Apsauginiais kostiumais apsirengę darbininkai baltomis kaukėmis zuja po Ijitatę. Iš sodų jie išveža apšvitintą žemę, o pastatų sienas valo aukšto spaudimo vandens srove. Jie šiek tiek primena šintoistų dvasininkus, atliekančius apsivalymo ritualą.

Vien su įprastinėmis elektrinėmis Japonija nesugebės užsitikrinti ilgalaikio energijos tiekimo

Bet K.Sato netiki tokio valymo efektyvumu. „Purškėjai, – sako jis, – tiesiog nuplauna cezį į upę.“

Maisto tiekimo bėdos

Radiacija plinta nenuspėjamais būdais. Kai pareigūnai patikrino radiacinį foną Fukušimos apylinkėse ką tik pastatytame gyvenamųjų namų komplekse, buvo nustatyta, kad ir jis apšvitintas. Pasirodo, statybininkai pamatus išliejo iš cemento, kuriame panaudotas smėlis iš netoli elektrinės buvusio karjero. Nuo tada sustabdytas ne vienas statybų projektas, netgi pačiame Tokijuje. Susirūpinę piliečiai reikalauja, kad visas betonas būtų tikrinamas Geigerio skaitikliu.

Vis dėlto didžiausią nerimą japonams kelia maisto tiekimas. Iš pradžių visos šalies parduotuvėse pasirodė jautiena iš fermų, kuriose galvijai buvo šeriami apšvitintu šienu. Vėliau cezio pėdsakų aptikta netoli Fukušimos augintuose ryžiuose – nors valstybinės agentūros prieš tai garantavo, kad grūdai visiškai saugūs.

Japonai smarkiai susirūpinę. Koichi Kato, vadovaujantis vartotojų kooperatyvui Tokijuje, visada didžiavosi, kad 300 tūkst. narių pateikia tik šviežią žuvį, mėsą ir pieną iš šiaurinės Japonijos dalies. Tačiau dabar klientai perka tik patikrintus produktus. Rugsėjį K.Kato užsakė keturis specialius prietaisus, skirtus radiacijai maisto produktuose matuoti: „Tiesą sakant, maisto saugumu turėtų pasirūpinti energetikos gigantas TEPCO arba valdžia, bet galime apie tai pamiršti.“

Bandymai mažinti energijos vartojimą

Net jei pasitvirtintų daugelio prognozės ir Japonija po tam tikro diplomatinio laikotarpio vėl paleistų dalį išjungtų reaktorių, vyriausybės ambicijos statyti naujas jėgaines politiškai nebėra išmintingos. Nuotaikų nepakeis ir kasdienės paprastų japonų bėdos dėl energijos trūkumų. Šią vasarą jie turi pasiruošti nuolatiniams elektros tiekimo sutrikimams.

Jau pernai valdžia kreipėsi į gyventojus, prašydama taupyti energiją. Taip pat buvo skiriamos baudos bendrovėms, viršijančioms kvotas. Kaip vėliau paaiškėjo, šios priemonės buvo visiškai nebūtinos, nes drausmingieji japonai neraginami prigalvojo įvairių taupymo būdų: fabrikai dalį pamainų perkėlė į savaitgalius, o šeimos namus vėsino ventiliatoriais, o ne elektrą ryjančiais kondicionieriais. Dabar, žiemos metu, daugelis valstybės tarnautojų vos šildomuose biuruose dirba susivynioję į vilnones antklodes.

Išjungus beveik visus branduolinius reaktorius, elektros tiekėjai buvo priversti atidaryti jau pamirštas šilumines elektrines. Tokios bendrovės kaip „Nippon Steel“ ar popieriaus gamintoja „Oji“ dirba iš dalies naudodamos savo pačių generatorius – ir plečiasi į naujas veiklos sritis. Vis daugiau firmų perteklinę energiją grąžina į viešą elektros tinklą, taip konkuruodamos su didžiaisiais regioniniais monopolistais, tokiais kaip Fukušimos reaktorius valdžiusi Tokijo elektros energijos kompanija (TEPCO).

Vien su įprastinėmis elektrinėmis Japonija nesugebės užsitikrinti ilgalaikio energijos tiekimo. Nuo pernai vasaros daugiau nei 10 tokių elektrinių dėl įvairių gedimų turėjo laikinai būti išjungtos. Tad branduolinės energetikos atsisakymas toli gražu dar nėra nuspręstas reikalas, o galingi atominės pramonės lobistai dar neatsisakė vilčių, kad technologija vėl atgims.

Šis straipsnis buvo publikuotas savaitraštyje „15min“. Visą savaitraštį skaitykite čia.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie 15min