Jungtinių Tautų duomenimis, Brazilijos, kurios plotas šiek tiek didesnis už Jungtinių Valstijų žemyninės dalies, išmetamas anglies dvideginis ir kitos teršiančios dujos sudaro 2,5 proc. pasaulinės taršos.
„Mūsų vyriausybei rūpi ateitis, – sakė prezidentas Michelis Temeras per sutarties pasirašymo ceremoniją sostinėje Brazilijoje. – Viskas, ką šiandien darome, nukreipta ne į rytojų, o veikiau į ateitį, išsaugosiančią geras gyvenimo sąlygas brazilams.“
Paryžiaus sutartis įsigalios, kai ją ratifikuos 55 šalys, atsakingos už 55 proc. pasaulyje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Klimato ekspertai tikisi, kad tai įvyks vėliau šiais metais.
Kiekviena šalis nusistato savus emisijų mažinimo tikslus. Jie nėra teisiškai reglamentuoti, bet valstybės privalo juos atnaujinti kas penkerius metus.
Remdamasi 2005 metų atskaitos lygiais, Brazilija įsipareigojo iki 2025 metų 37 proc. sumažinti išmetamų dujų kiekį, o iki 2030 metų „sieks jįsumažinti“ 43 proc.
Per pastarąjį dešimtmetį Brazilija žymiai sumažino išmetamų dujų kiekį, taip pat stengėsi mažinti Amazonės drėgnųjų atogrąžų miškų kirtimą ir didinti hidroenergetikos bei kitų atsinaujinančių šaltinių, tokių kaip vėjas, saulė ir biomasė, naudojimą.
Paryžiaus susitarimas tapo dar populiaresnis, kai JAV prezidentas Barrackas Obama ir Kinijos prezidentas Xi Jinpingas paskelbė savo šalių oficialų prisijungimą prie sutarties.
„Dabar Brazilija yra kita didžiausia šalis, turinti žengti pirmyn. Tai suteiks dar didesnį impulsą“, – sakė Vašingtone įsikūrusio Pasaulio išteklių instituto klimato ekspertas Davidas Waskow.
