Britų monarchė, kuri yra Anglikonų bažnyčios galva, su argentiniečių popiežiumi susitinka tokiu metu, kai anglikonų ir katalikų santykiai nėra labai sklandūs.
Šį 87 metų karalienės, kuri dabar retai keliauja, užsienio vizitą pernai teko atidėti dėl to, kad ji prastai jautėsi. Monarchę atlydės jos 92 metų sutuoktinis princas Philipas.
Jų audiencija pas Katalikų bažnyčios lyderį numatyta 13 val. Grinvičo (16 val. Lietuvos) laiku, po priešpiečių su Italijos prezidentu Giorgio Napolitano – buvusiu komunistu, kurio vaidmuo didele dalimi yra reprezentacinis, kaip ir britų karališkosios šeimos.
Praėjusį kartą karališkoji pora užsienyje buvo 2011 metais, kai lankėsi Australijoje. Šis vizitas Romoje ir Vatikane truks tik kelias valandas ir vyks be įprastos pompastikos, kad karalienė ir jos sutuoktinis per daug nepavargtų.
Nors derybos tikriausiai bus tik formalios, anglikonų ir katalikų santykiai yra opus klausimas dėl Didžiojoje Britanijoje jaučiamo apmaudo Vatikanui, kuris leido pereiti į katalikybę šimtams konservatyvių anglikonų kunigų, nesutikusių su moterų šventinimu į kunigus.
Tačiau santykiai tarp popiežiaus Pranciškaus ir Kenterberio arkivyskupo Justino Welby, kuris yra Anglikonų bažnyčios dvasinis lyderis, yra nuoširdūs, abu jie praėjusį mėnesį prisidėjo prie tarpreliginės iniciatyvos kovoti su prekyba žmonėmis.
Anglikonų bažnyčia, kuri nuo Romos atsiskyrė 16-ajame amžiuje, po karaliaus Henriko VIII skyrybų, vienija maždaug 80 mln. tikinčiųjų. Tuo tarpu Katalikų Bažnyčiai priklauso 1,2 mlrd. tikinčiųjų.
Karalienė per savo valdymo metus jau dukart lankėsi Vatikane – 1961-aisiais ji susitiko su popiežiumi Jonu XXIII, o 2000-aisiais aplankė popiežių Joną Paulių II. Abu šie pontifikai vėliau šį mėnesį bus paskelbti šventaisiais per apskritai pirmąją bendrą dviejų popiežių kanonizavimo ceremoniją.
Elizabeth II 1951-aisiais – metai prieš tai, kai tapo karaliene – susitiko su popiežiumi Pijumi XII, o 2010 metais Edinburge susitiko su dabar popiežiumi emeritu Benediktu XVI, kuris lankėsi Didžiojoje Britanijoje.
Kitas potencialiai sunkus klausimas yra britų valdomos Folklandų salos, kurios Argentinoje yra vadinamos Malvinų salomis. Pranciškus – pirmasis popiežius iš Lotynų Amerikos – yra parodęs, kad ši tema jam opi, nes kartą pavadino tas salas „mūsų“ (argentiniečių) salomis.
Argentinos pajėgos 1982 metų balandžio 2-ąją įsiveržė į salas, bet po 74 dienų buvo priverstos pasiduoti britų ekspedicinėms pajėgoms. Per tas kovas žuvo 649 argentiniečiai, 255 britai ir trys vietos gyventojai.
Po Pranciškaus išrinkimo praėjusiais metais britų ministras pirmininkas Davidas Cameronas sakė, kad „pagarbiai“ nesutinka su popiežiumi, nes ir per referendumą 2013 metais 99,8 proc. Folklandų salų gyventojų balsavo už tai, kad salos liktų Britanijos teritorija.
„Balti dūmai virš Folklandų buvo gana aiškūs“, – pajuokavo jis, turėdamas omenyje tradiciją popiežius renkančiai kardinolų konklavai apie pasiektą sprendimą pasauliui pranešti baltais dūmais virš Siksto koplyčios.
