Šie dokumentai taip pat griauna mitą, kad teroristai yra vienišiai ir psichopatai, skelbia dailymail.co.uk. Slaptosios tarnybos apibendrinti duomenys rodo, kad yra atvirkščiai – 90 proc. jų galėtų būti apibūdinti kaip socialūs ir turintys daug draugų.
Keturios pagrindinės priežastys
Šią 200 puslapių ataskaitą „Mail on Sunday“ žurnalistas rado apleistame britų ambasadoriaus name Libijos sostinėje Tripolyje. Ji turėjo būti skirta tik pareigūnams ir remiasi 90 terorizmu įtariamų asmenų duomenų analize.
Ši ataskaita suteikia retą galimybę sužinoti, kaip specialiosios tarnybos traktuoja islamo ekstremistus ir kokios pagrindinės priežastys lemia musulmonų tapimą radikalais.
Ataskaitoje skelbiama, kad nors Vakarų šalių užsienio politika ir įsitikinimas, kad islamas yra persekiojamas, yra vienos iš priežasčių, dažniausiai teroristais tampama dėl kitų motyvų.
Išskirtos keturios pagrindinės priežastys, kodėl kai kurie žmonės tampa teroristais:
Trauma. Tai gali būti mylimo žmogaus mirtis. 10 proc. įtariamųjų tapo radikalais patyrę stiprią asmeninę netektį, rodo ataskaita.
Migracija. Trečdalis visų ekstremistų atvyko į Didžiąją Britaniją vieni.
Kriminalinis aktyvumas. Du trečdaliai įtariamųjų turėjo kriminalinę praeitį.
Kalėjimas. Ne itin religingi musulmonai dažnai tampa radikalais kalėjime. Ataskaita skelbia, kad Didžiosios Britanijos kalėjimuose aktyviai veikia 60 žinomų islamo ekstremistų.
Dažniausiai būna lengvai bendraujantys
Ataskaita rodo, kad vidutinis amžius, kuomet tampama radikalu, yra 21,6 metai. Pažeidžiamiausi būna 16–32 metų žmonės.
„Du trečdaliai jų priklauso viduriniajai ar aukštesniajai klasei, taigi tai rodo, kad nėra sąsajų tarp skurdo ir įsitraukimo į islamiškąjį ekstremizmą“, – rašoma ataskaitoje.
Pusė įtariamųjų turėjo šeimas, kai kurie jų – vaikų. Specialistai teigia, kad tai reiškia, jog šeima ir vaikai nėra veiksnys, apsaugantis nuo dalyvavimo ekstremistinėje veikloje – priešingai, nei buvo manoma anksčiau.
90 proc. iš įtariamųjų buvo apibūdinami kaip lengvai bendraujantys, turintys draugų, tai griauna iki šiol vyravusius stereotipus. „Tai verčia suabejoti teorija, kad prie ekstremistų prisijungiantys žmonės dažniausiai būna tie, kurie nesugeba susirasti draugų normaliame gyvenime“, – rašoma ataskaitoje.
Bakingamo universiteto profesorius Anthony Gleesas žurnalistams sakė, kad džiaugiasi faktu, jog specialiosios tarnybos ėmė žvelgti į teroristus kaip į socialias būtybes, nes anksčiau jie buvo vertinami kaip „vieniši vilkai“.
