Dabar populiaru
Publikuota: 2021 sausio 6d. 14:36 , Atnaujinta: 2021 sausio 6d. 15:23

Britų teisėja nesutiko paleisti „WikiLeaks“ įkūrėjo Juliano Assange'o už užstatą

Juliano Assange'o rėmėja
„Scanpix“/AP nuotr. / Juliano Assange'o rėmėja

Britų teisėja trečiadienį nesutiko paleisti už užstatą vyriausybių paslaptis viešinančio tinklalapio „WikiLeaks“ įkūrėją Julianą Assange'ą, kuris Britanijoje kalinamas nuo 2019 metų ir kovoja prieš ekstradiciją į Jungtines Valstijas.

Apygardos teisėja Vanessa Baraitser nurodė palikti J.Assange'ą kalėjime, kol teismai svarsto JAV pareigūnų apeliaciją dėl sprendimo jo neišduoti.

V.Baraitser Vestminsterio magistratų teismui sakė, jog yra „realus pagrindas manyti, kad jei p.Assange'as šiandien būtų paleistas, jis neprisistatytų“ į apeliacijos svarstymą teisme.

„P.Assangeas vis dar „turi paskatą pabėgti nuo šio dar neišspręsto proceso“, – nurodė teisėja.

„Dėl teisingumo Jungtinės Valstijos turi turėti galimybę užginčyti mano sprendimą. Jei p.Assange'as šio proceso metu pabėgs, jie praras galimybę tai padaryti“, – sakė ji.

Anksčiau JAV ragino V.Baraitser nepaleisti J.Assange'o, kol amerikiečių pareigūnai rengiasi apskųsti teisėjos sprendimą blokuoti jo ekstradiciją.

JAV vyriausybei atstovaujanti teisininkė Clair Dobbin teismui sakė, jog nėra „jokių sąlygų, galinčių užtikrinti jo atvykimą“ į teismą, jei J.Assange'as būtų paleistas.

„Jo bandymų išvengti ekstradicijos į Jungtines Valstijas istorija rodo, kad jis gali padaryti bet ką, norėdamas išvengti tos galimybės“, – pridūrė ji.

Pirmadienį V.Baraitser atmetė amerikiečių prašymą išduoti J.Assange'ą, kuris Jungtinėse Valstijose kaltinamas šnipinėjimu. Kaltinimai susiję su slaptų karinių dokumentų paskelbimu „WikiLeaks“ prieš dešimtmetį.

Teisėja ekstradicijos prašymą atmetė dėl J.Assange'o sveikatos ir sakė, kad 49 metų australas tikriausiai nusižudytų, jei būtų laikomas sunkiomis JAV kalėjimo sąlygomis.

Pasak C. Dobbin, teismas „neturėtų abejoti jo galimybėmis pabėgti“. Teisininkė atkreipė dėmesį į jo ankstesnius paleidimo už užstatą sąlygų pažeidimus ir Meksikos pasiūlymą suteikti jam politinį prieglobstį.

Tačiau J.Assange'o advokatas Edwardas Fitzgeraldas sakė, kad jo klientas turėtų būti paleistas po metų ir trijų mėnesių, praleistų už grotų iki teismo dėl ekstradicijos.

„Mes sakome, kad po viso šito laiko, po ilgo, daugiau kaip metus trukusio proceso... teismas paskelbė sprendimą, o sprendimas yra, kad jis turėtų būti paleistas“, – pridūrė jis.

Diplomatinis prieglobstis

JAV prokurorai yra pareiškę J.Assange'ui 17 kaltinimų šnipinėjimu ir vieną kaltinimą piktnaudžiavus kompiuteriais. Kaltinimai susiję su 500 tūkst. slaptų bylų apie JAV karines kampanijas Afganistane ir Irake paskelbimą „WikiLeaks“ 2010 metais.

Vašingtonas tvirtina, kad jis padėjo JAV armijos žvalgybos analitikei Chelsea Manning pavogti didžiulį kiekį diplomatinius pranešimų ir kariškių dokumentų, o paskui paviešinęs šią medžiagą atskleidė informaciją apie konfidencialius šaltinius visame pasaulyje.

Jeigu J.Assange'as bus pripažintas kaltu, jam gali grėsti iki 175 metų įkalinimas. Pats J.Assange'as ir jo advokatai tvirtina, kad jam iškelta byla yra politiškai motyvuota.

Australas laikomas Belmaršo griežto apsaugos režimo kalėjime Londono pietryčiuose.

Ankstesnis, kovo mėnesį pateiktas prašymas paleisti jį už užstatą remiantis tuo, kad kalėjime jam kelia pavojų COVID-19, buvo atmestas teisėjui nusprendus, kad jis tikriausiai pabėgtų.

J.Assange’o teisinės bėdos prasidėjo 2010 metais, kai jis Londone buvo areštuotas Švedijos prašymu. Švedų prokurorai norėjo jį apklausti dėl įtarimų išžaginimu ir lytiniu smurtu, kuriuos pareiškė dvi moterys. 2012-aisiais, norėdamas išvengti išsiuntimo į Švediją, J.Assange'as pasiprašė prieglobsčio Ekvadoro ambasadoje, kur jo negalėjo pasiekti JK ir Švedijos pareigūnai. Tačiau ambasadoje jis taip pat iš esmės buvo kalinys, negalintis išeiti iš šios mažytės diplomatinės misijos.

J.Assange'o ir jo šeimininkų santykiai galiausiai pašlijo ir 2019 metų balandį jis buvo išvarytas iš ambasados. Britų policija iškart jį areštavo dėl paleidimo už užstatą švedų byloje sąlygų pažeidimo 2012-aisiais.

Dėl šių pažeidimų jis buvo nuteistas kalėti 50 savaičių. Jungtinės Tautos nuosprendį pavadino neproporcingu.

2019 metų lapkritį Švedija nutraukė tyrimą dėl galimų lytinių nusikaltimų, nes nuo jų buvo praėję pernelyg daug laiko.

„Žurnalistikos kriminalizavimas“

J.Assange'o teisinės problemos tapo skandalingu žiniasklaidos laisvės klausimu, nors bylos teisėja sakė, kad jis turi pasiaiškinti teisme.

Pirmadienį V.Baraitser sakė, kad jis turėjo „gerai suprasti“ slaptų dokumentų nutekinimo poveikį ir kad jo veiksmai „gerokai pranoko“ žurnalisto vaidmenį.

Tačiau teisėja nurodė, kad ekstradicija būtų „despotiška“, nes jo psichikos sveikata JAV kalėjime tikriausiai pablogėtų ir jis nusižudytų.

Ji atmetė JAV ekspertų teiginius, kad J.Assange'ui būtų neleista sau pakenkti, ir pažymėjo, kad kiti asmenys, tarp jų nešlovę užsitraukęs JAV finansininkas Jeffrey Epsteinas, sugebėjo kalėjime nusižudyti, nors buvo prižiūrimi.

JT specialusis pranešėjas kankinimo ir kito žiauraus ar asmens orumą žeminančio elgesio klausimais Nilsas Melzerissveikino sprendimą blokuoti J.Assange'o ekstradiciją. Pranešėjas sakė, kad J.Assange'as turėtų būti paleistas ir gauti kompensaciją už savo sunkų išbandymą, prilygstantį savavališkam sulaikymui.

Tačiau N.Melzeris nurodė, kad V.Baraitser iš esmės patvirtino JAV argumentų logiką, kuri „iš esmės prilygsta žurnalistikos nacionalinio saugumo klausimais kriminalizavimui“.

Jungtines Valstijas, kurios V.Baraitser sprendimą pavadino „itin nuviliančiu“, „WikiLeaks“ ir kelios teisių bei žiniasklaidos laisvės gynimo grupės ragino atsiimti apeliaciją.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai: 1

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

Praktiškai su „Norfa“

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min