Ginčo esmė – ar keleiviai ir toliau turėtų gauti 250-600 eurų kompensaciją už bent trimis valandomis vėluojančius skrydžius, taip pat kelios naujos keleivių teisės ir oro transporto bendrovių pareigos.
Daugelis mano, kad dabartinės taisyklės yra ydingos: keleiviai dažnai negauna pinigų, kurie, jų manymu, jiems priklauso, o oro transporto bendrovės skundžiasi, kad yra priverstos mokėti dideles pinigų sumas.
Tačiau jei antradienio derybos žlugs, dabartinė sistema išliks.
Nebe 3 val., o 4-6 val. vėlavimas
2013 m. Europos Komisija pasiūlė pertvarkyti šią sistemą, siūlydama išplėsti kompensacijos ribą bent iki 5 valandų ir įtraukti ją į platesnį reformų paketą, kuris leistų oro transporto bendrovėms mokėti mažiau ir kartu sustiprintų keleivių teises kitose srityse.
Tai nebuvo sutikta su dideliu entuziazmu.
„Buvome kaltinami iš bet kurios pusės, – sakė Siimas Kallasas, buvęs transporto komisaras, kuris 2013 m. pasiūlė pirminę reformą. – Kai kurie žmonės manė, kad tai per daug palanku oro linijoms... kiti, kad tai nenaudinga oro linijoms.“
Daugiau nei dešimtmetį nedidelę pažangą padariusios reformos pastangos įgavo naują aktualumą praėjusiais metais, kai šalims nedaug trūko, kad būtų pasiekta bendra pozicija. Jos taip pat pasistengė sutrumpinti derybų laikotarpį ir nustatė galutinį terminą, iki kurio turi būti pasiektas susitarimas, kad reforma nesugriūtų. Tačiau tai sukėlė konfliktą su Parlamentu.
Šalių pozicijoje minimali vėlavimo riba, nuo kurios oro transporto bendrovės privalo mokėti kompensacijas keleiviams, padidinama nuo dabartinių trijų valandų iki keturių valandų skrydžiams iki 3500 kilometrų arba ES viduje, ir iki šešių valandų – skrydžiams už šios ribos, skelbia „Politico“.
Automatinė prašymo forma
Naujuoju tekstu oro transporto bendrovės įpareigojamos pateikti automatinę prašymo dėl kompensacijos už atšauktą skrydį formą, kad būtų didesnė tikimybė, jog jie pateiks prašymus.
„Tik 38 proc. reikalavimus atitinkančių keleivių gauna kompensaciją“, – teigiama bendrame vartotojų teisių gynėjų laiške, kuriame remiamasi Komisijos atliktu tyrimu. „Dauguma keleivių net nepateikia skundų“, – pridūrė jie, minėdami „menką informuotumą ir sudėtingas procedūras“ kaip pagrindines kliūtis, trukdančias keleiviams pasinaudoti savo teisėmis.
Tačiau oro transporto bendrovės nerimauja, kad dėl didesnio pateiktų skundų skaičiaus padidės jų sąnaudos.
ES šalys teigė, kad šia reforma užtikrinama „geresnė pusiausvyra tarp aukšto lygio keleivių apsaugos ir susisiekimo išsaugojimo bei vienodų veiklos sąlygų aviacijos sektoriuje“.
Europarlamentarai nori, kad būtų palikta dabartinė 3 valandų vėlavimo riba
Parlamentarai sureagavo paremdami savo pačių reformos pasiūlymą, kuriame dabartinių teisių apsauga buvo įvardyta kaip raudona linija.
Europarlamentarai nori, kad būtų palikta dabartinė trijų valandų vėlavimo riba, nuo kurios mokama kompensacija, susitarta dėl automatinės prašymo formos, taip pat norima, kad keleiviai galėtų į skrydžius nemokamai įsinešti didesnius rankinius bagažus ir mažus krepšius po sėdyne.
Pigių skrydžių bendrovės teigia, kad tai pakeis jų verslo modelį ir padidins bilietų kainas.
Oficialus galutinis susitarimo dėl proceso terminas yra birželio 15 d., tačiau dėl techninių problemų, susijusių su teisiniu teksto vertimu, derybose dalyvaujantys asmenys sakė „Politico“, kad antradienis yra tikrasis galutinis terminas susitarimui pasiekti.
