„Aš to tikiuosi, taip. Na, ir su amerikiečiais [kaip tarpininkais], žinoma. Be jų niekaip“, – sakė jis.
Paskutinės derybos tarp Rusijos ir Ukrainos vyko vasario 17-18 d. Ženevoje. Šalims nepavyko pasiekti susitarimo dėl teritorijų ir saugumo garantijų. Šveicarijos užsienio reikalų ministerijos atstovas „Vedomosti“ pranešė apie pasirengimą vėl suteikti derybų vietą. Ministerija pabrėžė, kad remia bet kokias diplomatines iniciatyvas, kuriomis siekiama teisingos ir tvarios taikos, taip pat palaiko ryšius su visomis šalimis.
Savo ruožtu Kremliuje pareiškė, kad neturi informacijos apie konkrečius kito derybų raundo su Ukraina planus ir terminus. Tuo tarpu Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas tikino, kad Rusija neva yra atvira tęsti dialogą ir šio klausimo aptarimo su amerikiečiais nenutraukia.
Prieš tai Kremliui artimi „Bloomberg“ šaltiniai pranešė, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas rengiasi karo eskalacijai, nes derybų situaciją laiko aklaviete. Teigiama, kad jis planuoja stiprinti balistinių raketų smūgius Kyjivui ir infrastruktūros objektams kituose Ukrainos miestuose.
Tuo tarpu vis daugiau Rusijos pareigūnų baiminasi, kad V.Putinas kaip kraštutinę priemonę gali panaudoti prieš Ukrainą taktinį branduolinį ginklą, teigė agentūros pašnekovai.
15min primena, kad rugpjūčio 25 d. į Maskvą netikėtai atskrido JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) vadovas Johnas Ratcliffe'as. „The Wall Street Journal“ šaltiniai teigė, kad vizito tikslas buvo įspėti V.Putiną dėl eskalacijos nepriimtinumo. Ukrainos žiniasklaidos duomenimis, be kita ko, CŽA vadovas aptarė abipusį Rusijos ir Ukrainos moratoriumą smūgiams į energetikos ir uostų objektus, taip pat ugnies nutraukimą Sumų ir Charkivo srityse kaip žingsnius taikos link.
