„Rugpjūtį daugelyje ligoninių kraujo atsargų padėtis buvo tragiška, – dienraščiui „Standard“ sakė Balina Bozova, pietinio Bulgarijos miesto Haskovo ligoninės kraujo perpylimo skyriaus vedėja. – Dabar mūsų skyrius turi tik minimalias kiekvienos grupės kraujo atsargas. Jeigu įvyktų didelė nelaimė ir pacientams reikėtų perpilti didelį kiekį kraujo, mums kiltų sunkumų.“
Ligoninėms trūksta net tik kraujo, bet ir laisvų vietų intensyviosios terapijos skyriuose.Dėl šios problemos daugelis svarbiausių Bulgarijos ligoninių buvo priverstos atidėti suplanuotas operacijas. Ligoninėms trūksta net tik kraujo, bet ir laisvų vietų intensyviosios terapijos skyriuose.
Atšaukiamos operacijos
Esant dabartinei kraujo atsargų padėčiai, „vos įstengiame susidoroti su kritiniais atvejais, jau neminint planinių operacijų“, – naujienų agentūrai AFP sakė Nacionalinio perpylimų hematologijos centro vadovas Andrejus Andrejevas.
„Atšaukiame suplanuotas operacijas, nes intensyviosios terapijos skyriuose nebeliko vietų – jas užėmė sužalotieji per avarijas“, – neseniai žurnalistams sakė Karo medicinos akademijos ligoninės vedėjas Stojanas Tonevas. Jis pridūrė, kad padėtis Bulgarijos keliuose – „tikra nelaimė“.
Neseniai atliktos Pasaulio banko finansuotos eismo saugumo studijos duomenimis, kasmet Bulgarijos keliuose vidutiniškai žūsta 1 tūkst. žmonių, o sužalojama apie 10 tūkstančių.Pasak A.Andrejevo, operuojant nukentėjusius per eismo įvykius prireikia trigubai daugiau kraujo negu įprastiems pacientams.
„Kai kada perpildavome mažiau, negu būtina, tačiau jie išgyvendavo“, – sakė jis.
Tragiška statistika
Neseniai atliktos Pasaulio banko finansuotos eismo saugumo studijos duomenimis, kasmet Bulgarijos keliuose vidutiniškai žūsta 1 tūkst. žmonių, o sužalojama apie 10 tūkstančių. Tokie skaičiai 7,6 mln. gyventojų turinčioje šalyje yra akivaizdžiai per dideli, o Europos Sąjungos vidurkį viršija apie 20 procentų.
Pasak tyrimo, pagrindinės nelaimių priežastys – netinkamas vairuotojų elgesys ir prastai prižiūrimi keliai.
Nukentėjusių per avarijas padaugėja vasarą, kai už vairo sėda daugiau žmonių, ypač motociklininkų.
„Vasaros mėnesiais 80 proc. visų mūsų pacientų sudaro nukentėjusieji eismo įvykiuose“, – televizijai „bTV“ praeitą savaitę sakė Karo medicinos akademijos ligoninės intensyviosios terapijos skyriaus vedėjas Nikolajus Petrovas.
Gydytojai paragino autoįvykių kaltininkus savanoriškai padėti ligoninėms arba įpareigoti juos tapti kraujo donorais, nes savanoriškai duodančių kraują labai stinga.
Pasak A.Andrejevo, 2007 metais kraujo duota 152 tūkst. kartų – tai yra, tūkstančiui gyventojų Bulgarijoje teko 19,7 donorų. Palyginimui, Europoje tūkstančiui gyventojų vidutiniškai tenka 22-26 donorai.
Be to, tik 10-15 proc. donorų yra savanoriai.
Ligoninės slapta spaudžia tapti donorais pacientų artimuosius, kad operacijos būtų atliktos kuo greičiau. Tokiu būdu sukaupiama 80 proc. kraujo atsargų.
Jeigu tokių pusiau legalių donorų neliktų, daugeliui pacientų tektų ilgai laukti suplanuotų operacijų.
Kai kuriems žmonėms kraujo donorystė tapo verslu
Prie Sofijos centre įsikūrusio kraujo donorystės centro nuolat lūkuriuoja keletas kraują pasiruošusių čigonų tautybės asmenų. Tačiau jie donorais sutinka tapti tik už užmokestį, kuris gali siekti 200-300 levų (apie 350-530 litų) už 0,45 litro kraujo.
Už prekybą krauju gresia iki penkerių metų kalėjimo, tačiau praktiškai tokių atvejų neįmanoma įrodyti teisme, nes pirkėjai nelinkę liudyti prieš neteisėtai kraują parduodančias gaujas.Prieš ketverius metus už tokį pats kraujo kiekį buvo mokama 40 levų (apie 70 litų), sakė viena farmacininkė, kuri pirko kraują savo tėvo operacijai.
„Dėl prekybos krauju kaltė tenka tiek parduodantiems, tiek perkantiems“, – sakė A.Andrejevas.
Už prekybą krauju gresia iki penkerių metų kalėjimo, tačiau praktiškai tokių atvejų neįmanoma įrodyti teisme, nes pirkėjai nelinkę liudyti prieš neteisėtai kraują parduodančias gaujas.
„Paklausa lemia pasiūlą. Jeigu įtikintume daugiau žmonių duoti kraujo neatlygintinai ir visiškai patenkintume ligoninių poreikius, tokie (krauju prekiaujantys) asmenys bemat išnyktų“, – pridūrė A.Andrejevas.
Bulgarijoje kraujo donorystė buvo opi problema nuo pat komunistinio režimo žlugimo. Iki tol kraujo privalomai turėdavo duoti visi armijos kareiviai.
Pasak A.Andrejevo, galimus savanorius donorus taip pat atgraso gandai apie galimas infekcijas ir prekybą krauju.
