Rinkimų apylinkės buvo atidarytos 6 val. (ir Lietuvos laiku), o bus uždarytos 19 valandą, o pirmieji balsavusiųjų apklausų rezultatai turėtų paaiškėti netrukus.
Šiame pirmajame Europos Sąjungai (ES) priklausančios Bulgarijos referendume po komunizmo žlugimo 1989 metais 6,9 mln. rinkėjų gali balsuoti už ar prieš naują elektrinę Belenėje šalies šiaurėje.
Šis dar 1987 metais parengtas projektas buvo kelis kartus įšaldytas ir vėl atgaivintas, o pernai kovą ginčai dėl projekto kainos ir nesugebėjimas rasti strateginio investuotojo paskatino premjerą Boiką Borisovą atšaukti sutartį su Rusijos valstybine įmone „Atomstrojeksport“ dėl dviejų gigavatų jėgainės statybos.
Referendumą pasiūlė opozicijoje esantys socialistai, po to, kai „Atomstrojeksport“ Paryžiuje įsikūrusiam Tarptautiniam arbitražo teismui pateikė milijardo eurų (3,45 mlrd. litų) ieškinį dėl sutarties netesėjimo.
Referendumas, kaip daug kas tikisi, bus negaliojantis dėl nepakankamo rinkėjų aktyvumo.
Kad būtų galiojantis, referendume turi dalyvauti tiek pat žmonių, kiek dalyvavo praėjusiuose visuotiniuose rinkimuose – 4,35 mln. rinkėjų. Be to, daugiau nei pusė jų turėtų arba pritarti, arba nepritarti jėgainės projektui.
Šis referendumas bet kokiu atveju taps valdančiosios partijos GERB ir socialistų populiarumo patikrinimu prieš liepą vyksiančius rinkimus.
Apklausų rezultatai balsavimo išvakarėse rodė, kad balsuoti ateis vos 1,6-2,1 mln. žmonių, kurių 60-62 proc. palaikys Belenės jėgainę, o 38-40 proc. – balsuos „prieš“.
Vis dėlto ir vyriausybė, ir opozicija labai nori pergalės, net jeigu ji bus tik simbolinė.
Analitikai aiškina, kad aktyvumas veikiausiai bus menkas dėl žmonių abejonių, ar jie gali priimti pagrįstą sprendimą dėl tokio sudėtingo klausimo, kai dar daug šio projekto detalių nėra žinomos.
Vienas iš svarbiausių veiksnių yra projekto kaina.
Socialistai tvirtina, kad jėgainė kainuos 4-5,1 mlrd. eurų (13,8-17,6 mlrd. litų), „Atomstrojeksport“ mini 6,3 mlrd. eurų (21,8 mlrd. litų), o vyriausybė prognozuoja, kad šios statybos suris net 11 mlrd. eurų (38 mlrd. litų).
Taip pat lieka neatsakyti kai kurie klausimai dėl elektrinės saugumo, reaktorių technologijų, projekto finansavimo ir potencialios elektros rinkos, o tai dar labiau glumina piliečius.
„Referendumas gali išspręsti politinius klausimus, o ne inžinerinius arba ekonominius“, – komentavo analitinio centro „Alpha Research“ ekspertė Borjana Dimitrova.
„Negalima prašyti žmonių pateikti ekspertinę nuomonę apie verslo projektą“, – pastebėjo politikos analitikas Ivanas Krastevas, vadinantis šį referendumą absurdišku.
Viena iš priežasčių, skatinančių statyti Belenės jėgainę, yra pastangos kompensuoti sumažėjusias elektros gamybos apimtis ir išlaikyti Bulgariją viena iš pagrindinių energijos eksportuotojų Balkanuose, kai bus uždaryta Sovietų Sąjungos laikais pastatyta vienintelė šalyje atominė elektrinė Kozlodujuje, esančiame toliau į rytus prie Dunojaus upės.
Tačiau netgi uždarius keturis iš šešių Kozlodujaus jėgainės reaktorių prieš Bulgarijos įstojimą į Europos Sąjungą 2007 metais, Sofija nepatyrė energijos stygiaus ir toliau pardavinėjo elektrą Graikijai, Makedonijai bei Serbijai.
Vyriausybė taip pat planuoja pratęsti dviejų Kozlodujaus reaktorių, kurių galia – po vieną gigavatą, eksploataciją, nors juos ketinta uždaryti 2017 ir 2021 metais. Be to, svarstomos galimybės pastatyti dar vieną bloką toje pačioje jėgainėje.
