Sekite 15min Google
Balsavimas vyko tvyrant susirūpinimui dėl saugumo po virtinės dronų atakų prieš laivus Juodojoje jūroje.
Remiantis trijų apklausų duomenimis, I. Jotova, pasisakanti už dialogą su Maskva ir prieštaraujanti karinei pagalbai Ukrainai, surinko nuo 35–36,5 proc. balsų.
Lapkričio 1 dieną vyksiančiame antrajame ture ji susikaus su provakarietiškos opozicijos remiamu bankininku ir buvusiu laikinuoju ministru pirmininku Andrejumi Giurovu, kuris pirmajame ture liko antras su 32,2–32,5 proc. balsų.
Rezultatas yra apylygis ir kitoks, nei tikėtasi, nes prieš balsavimą atliktos apklausos I. Jotovai prognozavo užtikrintą pergalę.
Apklausų duomenimis, rinkėjų aktyvumas buvo tik apie 20 procentų.
Atidavusi savo balsą, I. Jotova teigė norinti spręsti „opią skurdo problemą“ skurdžiausioje Europos Sąjungos (ES) valstybėje narėje, „kartu su nelygybe ir regioniniais skirtumais“.
„Tikiu, kad turi būti taika, stabilumas ir saugumas“, – pridūrė 62 metų politikė, kuri karą Ukrainoje pavertė pagrindine savo kampanijos tema ir žadėjo būti „taikos prezidente“.
Tuo tarpu A. Giurovas teigė norintis „į priekį žvelgiančios Bulgarijos, europietiškos šalies, kuri yra laisva ir išdidi (...) ir kurioje valstybė veikia taip, kaip priklauso“.
Sekmadienio balsavimui pasibaigus be aiškaus nugalėtojo, valstybės vadovas bus renkamas antrajame ture.
Dėl rekordiškai mažo aktyvumo, kurį stebėtojai aiškina bendru nepasitikėjimu politikais ir dėl to atsiradusia rinkėjų apatija, lapkričio 1 dieną itin poliarizuotoje kovoje susigrums dvi priešingos politinės vizijos.
Smūgiai laivams
Šį mėnesį prie Bulgarijos krantų buvo atakuoti keturi laivai, 21 žmogus dingo be žinios – įtariama, kad tai yra Rusijos ir Ukrainos karo padarinys.
Nors ministras pirmininkas Rumenas Radevas sakė, kad išpuoliai, regis, atitinka Rusijos interesus, ir iškvietė Rusijos ambasadorių, jo vyriausybė tvirtina, kad kol kas nėra jokių įrodymų, tiesiogiai siejančių Maskvą su jais.
I. Jotova šiemet perėmė Europos Sąjungos ir NATO narės Bulgarijos prezidentės pareigas, kai R. Radevas atsistatydino, kad galėtų dalyvauti parlamento rinkimuose.
Jei jai pasiseks antrajame ture, ji taps pirmąja moterimi, išrinkta prezidente 6,4 mln. gyventojų turinčioje šalyje.
I. Jotovos pergalė būtų postūmis R. Radevui, kuris taip pat ragina megzti dialogą su Maskva.
Buvusi žurnalistė ir Europos Parlamento narė I. Jotova buvo išrinkta R. Radevo viceprezidente 2016 ir 2021 metais.
Nekvestionuodama Bulgarijos narystės ES ar NATO, ji nepritaria karinei pagalbai Ukrainai ir pasisako už derybas.
50 metų A. Giurovas aštriai kritikuoja R. Radevo užsienio politiką ir yra tvirtas Bulgarijos euroatlantinių ryšių šalininkas.
Trečiadienį per savo paskutinį kampanijos mitingą Plovdive A. Giurovas sakė norintis, kad Bulgarija būtų „patikima sąjungininkė NATO, ginanti savo interesus per tvirtą pasirengimą, stiprią diplomatiją ir aiškias pozicijas“.
„Neįtikinamas atsakas“
Apklausų instituto „Myara“ įkūrėjas Parvanas Simeonovas sakė, kad kampanijos metu I. Jotova „neišėjo iš savo prezidentinio vaidmens“, o „tai sutrukdė jai įsitraukti į aštresnius debatus“.
Jis pridūrė, jog mažas rinkėjų aktyvumas parodė, „kad turime problemų ne dėl apklausų, o dėl paties demokratijos veikimo“.
Istoriškai Rusijai artima Bulgarija išlieka labai susiskaldžiusi dėl santykių su Maskva.
Pirmajame ture varžėsi dvidešimt septynios kandidatų į prezidentus ir viceprezidentus poros, beveik pusė jų – atvirai prokremliškos.
Politikos analitikas ir Bulgarijos teisinių iniciatyvų instituto programų direktorius Teodoras Slavevas naujienų agentūrai AFP sakė, kad rezultatai yra „skambus rinkėjų antausis Rumeno Radevo administracijai ir jos nesugebėjimui spręsti žmonių problemų“.
Jis taip pat sakė, kad rinkėjai paskelbė savo nuosprendį dėl „Jotovos neįtikinamo atsako kalbant apie Rusijos grėsmes Juodojoje jūroje“.
