Šis netikėtas pranešimas atveria kelią paankstinti liepą turėjusius vykti rinkimus neturtingiausioje Europos Sąjungos (ES) šalyje.
„Žmonės suteikė mums valdžią, ir mes ją jiems grąžiname šiandien“, – B.Borisovas pareiškė parlamentui ir pridūrė, kad nedirbs laikinojoje vyriausybėje.
„Nedalyvausiu vyriausybėje, kurios policija muša žmones ir kurioje grasinimai dėl protestų pakeitė politinį dialogą. Jeigu gatvė nori vadovauti šaliai, leiskime jai tą daryti“, – sakė 53 metų politikas.
Dešiniųjų pažiūrų B.Borisovas, kuris karjerą pradėjo kaip Bulgarijos komunistinio diktatoriaus Todoro Živkovo asmens sargybinis ir į valdžią iškilo 2009 metais, dar antradienį teigė, kad iš posto nesitrauks.
B.Borisovas, žadėjęs išrauti korupciją ir pagerinti gyvenimo standartus, dabar susidūrė su sunkia užduotimi – padidinti blėstantį populiarumą prieš tikėtinus pirmalaikius rinkimus.
Atlyginimų ir pensijų įšaldymas bei mokesčių didinimas skaudžiai smogė šaliai, kurioje pragyvenimo lygio rodikliai daugiau nei dvigubai mažesni nei ES vidurkis.
Bulgariją pastarąsias 10 dienų krėtė protestai, pirmiausiai išprovokuoti padidintų elektros kainų, tačiau vėliau virtę šalies masto demonstracijomis prieš dešiniąją vyriausybę.
Dešimtys tūkstančių bulgarų išėjo į gatves per protestus, kuriuose neretai prasiverždavo smurtas, skanduodami „Mafija“ ir „Atsistatydinkit“.
Per susirėmimus buvo sužeista dešimtys žmonių, o dar daug buvo suimti, kai protestuotojai įsiveldavo į grumtynes su riaušių policija ir niokojo vyriausybinių įstaigų pastatus sostinėje Sofijoje.
Antradienio vakarą Sofijoje buvo sužeisti 15 demonstrantų ir du policininkai, o dar 25 žmonės buvo suimti. T
Antradienį 11 žmonių buvo paguldyti į ligoninę, tarp jų vienas vyras, kuriam smarkiai kraujavo galva. Dar 11 žmonių buvo suimti, kai protestuotojai apmėtė policininkus pirotechnikos užtaisais, o skydais ir lazdomis ginkluoti pareigūnai susirėmė su demonstrantais.
Kaip praneša žiniasklaida, trečiadienį paryčiais vienas 36 metų vyras apsipylė benzinu ir padegė save prie rotušės pastato rytiniame Varnos mieste, kuriame prasiveržė pirmieji protestai. Jis apdegė 80 proc. kūno ir buvo hospitalizuotas.
Kitas nestabilios psichikos vyras pirmadienį mirė susideginęs centriniame Veliko Tirnovo mieste.
Protestus pirmiausiai įžiebė vyriausybės sprendimas pernai liepą 13 proc. pabranginti elektrą. Jie greitai peraugo į didelio masto nusivylimą B.Borisovo autokratiška valdymo maniera ir neprognozuojamais sprendimais.
B.Borisovo mėgino nuslopinti šią krizę pirmadienį paskelbęs, kad pašalino iš posto nepopuliarų finansų ministrą, o antradienį pareiškęs, kad atims licenciją iš Čekijos elektros tinklų bendrovės ČEZ.
Bulgarijos ekonomika pernai paskutinius du ketvirčius augo tik po 0,1 proc. dėl pasaulinio ekonomikos sulėtėjimo ir sumažėjus užsienio investicijų srautui.
7,3 mln. gyventojų turinčioje šalyje nedarbas toli gražu nepasiekė lygio, kuris laikėsi dešimtmetį po komunistinio režimo žlugimo.
Oficialusis nedarbas gruodį siekė 11,4 proc., tačiau profsąjungos teigia, kad tikrasis skaičius yra 17 – 18 proc. darbingo amžiaus žmonių. Tuo tarpu infliacija praeitą mėnesį buvo 4,4 procento.
Vidutinis atlyginimas tuo tarpu užstrigo ties maždaug 800 levų (1 412 litų) per mėnesį
Milijonai bulgarų emigravo, ieškodami geresnio gyvenimo, todėl daugelis šalies gyvenviečių ištuštėjo, o pasilikusių viltys sumažėjo.
Rinkėjai taip pat piktinasi B.Borisovo nesugebėjimu pažaboti korupciją ir saviškių protegavimą, nors ES ne kartą ragino Sofiją imtis kovos su kyšininkavimu nuo šalies įstojimo į Bendriją 2007 metais.
Vyriausybės atsistatydinimo prašymas buvo oficialiai pateiktas parlamentui 12 val. vietos (ir Lietuvos) laiku, taip pat raginant surengti pirmalaikius rinkimus. Iki tol dirbs laikinoji vyriausybė.
Analitikai seniai pastebėjo, kad anksčiau buvęs itin populiarus B.Borisovas, dar dirbęs ugniagesiu ir policijos viršininku, netenka patrauklumo tarp rinkėjų, artėjant jo vyriausybės darbo pabaigai.
Jo dešiniosios partijos GERB populiarumo reitingai sumažėjo iki maždaug 22 proc. ir susilygino su opozicijoje esančių socialistų, rodo neseniai agentūros „Gallup“ atlikta apklausa.
B.Borisovo asmeninis populiarumas nusmuko iki rekordinių žemumų (29 proc.) ir beveik susilygino su socialistų lyderio Sergejaus Staniševo reitingais.
„Jis mane nudžiugino, – Sofijos centre sakė 21 metų studentas Borislavas Hadžijevas, komentuodamas B.Borisovo atsistatydinimą. – Tiesa ta, kad gyvename itin skurdžioje šalyje.“
Nors demonstrantai reikalavo B.Borisovo atsistatydinimo, analitikų nuomonės trečiadienį išsiskyrė, ar šis žingsnis padės numalšinti visuomenės pyktį.
„Šis Borisovo žingsnis slopina protestų ugnį. Tačiau dar pažiūrėsime, ar tai veiks“, – politikos analitikė Rumiana Kolarova sakė valstybiniam radijui BNT.
„Atsistatydinimas buvo vienintelis atsakingas žingsnis, – savo ruožtu sakė viešosios nuomonės tyrimų agentūros “Gallup International„ analitikas Kančas Stojičevas. – Jis taip pat suteikia Borisovui legitimumo likti politiniame gyvenime ateityje, nepaisant smurtinių policijos veiksmų praeitą vakarą.“
Šią savaitę paskelbtos priemonės taip pat veda į priešpriešą su ES ir užsienio investuotojais, tačiau nesumažino įtampos šalyje.
Čekijos premjeras Petras Nečasas pareikalavo Bulgarijos pasiaiškinimo ir apkaltino Sofiją „politizuojant“ energetikos sektorių grasinimais atšaukti ČEZ, kurios 70 proc. akcijų priklauso Čekijos vyriausybei, licenciją.
Taip pat buvo skirta bauda Čekijos bendrovei „Energo-Pro“ ir Austrijos EVN.
Šis precedentas vargu ar padrąsins kitus užsienio investuotojus, kuriems jau dabar tenka klaidžioti painiais Bulgarijos biurokratijos labirintais ir susidurti su išplitusia korupcija bei organizuotu nusikalstamumu, jeigu jie nori pasinaudoti šioje šalyje galiojančiu palankiu 16 proc. mokesčių tarifu.
