-50% metinei prenumeratai. Velykų dovana!
Prenumeruoti

Buvęs EP pirmininkas H.G.Pötteringas: „Negalime leisti, kad praeities demonai sugrįžtų“

Lietuvos narystė ES įrodo, kad turint vienijančią idėją ir draugų galima pasiekti labai daug, įsitikinęs buvęs Europos Parlamento pirmininkas vokietis Hansas-Gertas Pötteringas. Jis įspėja, kad Europos projektas atsidūrė pavojuje, bet dėl ateities nusiteikęs optimistiškai. „Galime didžiuotis tuo, ką pasiekėme po Antrojo pasaulinio karo. Negalime leisti, kad praeities demonai grįžtų“, – ragina buvęs politikas.
Hansas-Gertas Pötteringas
Hansas-Gertas Pötteringas / EP nuotr.

H.G.Pötteringo iniciatyva Briuselyje atidaromi Europos istorijos namai.

Ne tik susipažinti su Europos istorija ir integracija, bet ir vertinti procesus kritiškai, kelti klausimus, diskutuoti bei keistis idėjomis apie jos ateitį – tokius tikslus kelia šis muziejus.

Pirmasis tokio pobūdžio muziejus įsikūrė pastate, kuriame už fotoaparato „Kodak“ išradėjo George’o Eastmano paaukotą milijoną dolerių prieš bemaž šimtmetį buvo atidaryta dantų klinika vargšų vaikams.

„Brexit“ – didžiausias nusivylimas

„Neturime nusiraminti. Europos projektas pavojuje. Turime ginti idealus, kurie pristatomi muziejuje. Europa turi pasimokyti iš praeities pamokų“, – jo atidarymo išvakarėse žurnalistams sakė H.G.Pötteringas, nuo 2010-ųjų vadovaujantis Konrado Adenauerio fondui.

Į 15min klausimą, kokią Europos ateitį mato po balsavimo dėl „Brexit“, tęsiantis pabėgėlių ir migrantų krizei, stiprėjant euroskeptiškoms nuotaikoms Vengrijoje, radikalių pažiūrų Marine Le Pen atsidūrus vos per žingsnį nuo Prancūzijos prezidento posto, stiprėjant radikalams Vokietijoje, buvęs politikas atsakė atsigręždamas į netolimą praeitį.

H.G.Pötteringas: „Kalbant apie ES, esu optimistas. Jei yra žmonių, kurie turi stiprų norą, su ateitimi viskas bus gerai.“

Jis priminė 1994-99 metais buvęs EPP-EP (Europos liaudies partijos) frakcijos Europos Parlamente (EP) vicepirmininku, atsakingu už plėtrą. H.G.Pötteringui atrodė neteisinga, kad Lietuva ir Latvija nesulaukė kvietimo tapti kandidatėmis į ES kartu su Estija.

Vokietis paragino suteikti galimybę tapti Bendrijos narėmis ir šioms dviem šalims. Po diskusijų Briuselyje buvo rastas būdas pakviesti jas pradėti derybas.

Tam galiausiai pritarė ne tik EP, bet ir Europos Komisija bei valstybių narių vyriausybės, taigi Lietuva ir Latvija galėjo tapti ES nare 2004 metais kartu su dar aštuoniomis kandidatėmis.

Šis sėkmingas procesas esą patvirtina, kad turint idėją, draugų ir partnerių galima daug pasiekti.

„Kalbant apie ES, esu optimistas. Jei yra žmonių, kurie turi stiprų norą, su ateitimi viskas bus gerai“, – pareiškė H.G.Pötteringas, bet netrukus pridūrė, kad situacija nereikia pasitikėti be išlygų, „nes visada esame pavojuje“.

„Scanpix“/„PA Wire“/„Press Association Images“ nuotr./„Brexit“ asociatyvinė nuotrauka
„Scanpix“/„PA Wire“/„Press Association Images“ nuotr./„Brexit“ asociatyvinė nuotrauka

Paklaustas, ar Bendrija yra sėkminga ne tik kaip ekonominė ir politinė sąjunga, bet ir kaip vieningos tapatybės projektas, buvęs politikas palygino ją su žmogaus gyvenimu.

Buvęs politikas savo gimtojoje šalyje pats norėtų matyti krikdemų koaliciją su liberalais ir žaliaisiais.

„Pasitaiko iššūkių, klaidų, nesėkmių, bet yra ir gerų dalykų. Galime didžiuotis tuo, ką pasiekėme po Antrojo pasaulinio karo. Negalime leisti, kad praeities demonai grįžtų statyti sienų žmonių galvose, nes jos galiausiai virs sienomis tarp šalių“, – kalbėjo H.G.Pötteringas.

Jis pripažino, kad „Brexit“ yra vienas iš didžiausių jo nusivylimų, ir išreiškė viltį, kad nacionalistai neateis į valdžią įvairiose šalyse, o Vokietijos kanclerė Angela Merkel galės tęsti darbą po rudenį vyksiančių rinkimų.

Buvęs politikas savo gimtojoje šalyje pats norėtų matyti krikdemų koaliciją su liberalais ir žaliaisiais – esą ne dėl to, kad būtų prieš socialdemokratus, bet kadangi demokratijai negerai ilgą laiką turėti plačią koaliciją.

Įėjimas nemokamas, bet po kruopštaus patikrinimo

Būtent tuometis EP pirmininkas vokietis H.G.Pötteringas savo inauguracinėje kalboje 2007-aisiais užsiminė, kad reikėtų specialios vietos, kurioje būtų išsamiai pristatyta Europos istorija.

Nors žemyno integracija tęsiasi jau ne vieną dešimtmetį ir buvo reikšminga daugelio valstybių raidai, iki šiol tokio muziejaus nebuvo.

Muziejus skelbia siūlysiantis naują ir susimąstyti skatinantį būdą pažvelgti į Europos istoriją bei integraciją: „Lankytojai bus kviečiami kritiškai įvertinti Europos istoriją, galimybes ir ateitį.“

E.Digrytės nuotr./Europos istorijos namai Briuselyje
E.Digrytės nuotr./Europos istorijos namai Briuselyje

Per atidarymą kalbėjęs dabartinis EP prezidentas Antonio Tajani teigė norintis sumažinti atstumą tarp ES piliečių ir institucijų.

„Turime studijuoti praeitį, kad ateitis būtų geresnė“, – tvirtino Italijos politikas ir pridėjo, kad muziejus bus puikus būdas paaiškinti žmonėms, iš kur jie ateina.

Antonio Tajani: „Turime studijuoti praeitį, kad ateitis būtų geresnė.“

A.Tajani apgailestavo, kad jau jo sūnui ir dukrai, gimusiems 1993 ir 1999 metais, sunku suprasti kai kuriuos dalykus.

4 tūkst. kvadratinių metrų plote įrengta nuolatinė ekspozicija, pristatanti Europos politinę, ekonominę, socialinę ir kultūrinę istoriją. Daugiausia dėmesio skiriama XX amžiui, bet nepamirštami ir ankstesni įvykiai bei procesai, svarbūs žemyno raidai.

Ekspozicijos centre – pasaulinių karų kataklizmai, Holokaustas, Šaltasis karas, „Geležinės uždangos“ ir Berlyno sienos griuvimas, stiprėjanti žemyno integracija. Dar 800 kvadratinių metrų skirta laikinosioms ekspozicijoms.

Informacija pagrindinėje ekspozicijoje pateikiama 24 kalbomis. Eksponatai į muziejų atkeliavo iš daugiau nei 300 muziejų ir kolekcijų, esančių ne vien Europoje. Iš viso bus eksponuojama apie 2 tūkst. objektų.

Daugelis jų buvo paskolinta – ilgesniam ar trumpesniam laikui. Tik dalis buvo nupirkta specialiai Europos kolekcijai, mat stengiamasi, kad ji nedubliuotų nacionalinių muziejų eksponatų.

Prižiūrės ir Lietuvos europarlamentaras

Pastato rekonstrukcija ir muziejaus įrengimas EP atsiėjo 55,4 mln. eurų. Už kiek daugiau nei pusę šios sumos buvo atnaujintas ir išplėstas pastatas, likusios dalies prireikė ekspozicijai įrengti.

Komisija pažadėjo atidarius muziejų padengti dalį būsimų išlaidų (per metus muziejui išlaikyti reikės 7 mln. eurų) – tereikia sutarti, kaip jos bus pasidalytos. O koncepciją parengė pripažintų istorikų ir muziejininkų iš įvairių Europos šalių komitetas.

„Žmonių, kurie patyrė XX amžiaus tragedijas ir kūrė Europos Bendrijas, karta nyksta.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Algirdas Saudargas
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Algirdas Saudargas

Laikas pristatyti žemyno integracijos raidą platesnei publikai suprantamu būdu ir paaiškinti pagrindinius istorinius pokyčius, skatinančias jėgas ir tikslus, kad ateinančios kartos suprastų, kaip ir kodėl atsirado dabartinė Sąjunga, – teigia muziejaus atstovai. – Krizės laikais ypač svarbu sustiprinti kultūrinio paveldo suvokimą ir prisiminti, kad taikus bendradarbiavimas negali būti savaime suprantamas dalykas.“

Ekspozicijos turinį parengė istorikų ir įvairių sričių ekspertų iš 18 ES valstybių komanda, vadovaujama istorikės, sociologės ir muziejų patarėjos slovėnės Tajos Vovk van Gaal.

Muziejaus veiklą prižiūrės ir svarbiausius sprendimus priims Patikėtinių taryba, kuriai vadovauja H.G.Pötteringas ir kuriai taip pat priklauso europarlamentaras Algirdas Saudargas.

Kelionę į Europos istorijos namų atidarymą surengė Europos Parlamentas. Rašinio turiniui įtakos tai neturi.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius