„Puikiai įsivaizduoju, kad stipriųjų (šalių) spaudimas silpnosioms vykdyti geresnę politiką arba pasitraukti iš pinigų sąjungos stiprėja“, – Prancūzijos politikas sakė Vokietijos verslo žurnale „Capital“ išspausdintame interviu.
„Jeigu nebus priimta esminė idėja, jog reikia daugiau išankstinių konsultacijų, tada aš euro ateitį vertinu pesimistiškai“, – sakė jis.
Pasak jo, 16 šalių, kurių valiuta yra euras, dar nepakankamai subrendusios bendrai finansų politikai, nes jų ekonominės kultūros lygis pernelyg skirtingas. J.Delorsas pabrėžė, kad šios šalys turėtų būti labiau pasiruošusios bendrauti viena su kita.
„Jeigu nebus priimta esminė idėja, jog reikia daugiau išankstinių konsultacijų, tada aš euro ateitį vertinu pesimistiškai“, – sakė jis.
Politikas ypatingą dėmesį skyrė „federalinei“ Vokietijai ir tvirtino, kad ši šalis turėtų būti pasiruošusi labiau bendradarbiauti.
J.Delorsas Europos Komisijai pirmininkavo 1985-1995 metais, o šį laikotarpį daugelis laiko Europos Sąjungos (ES) didžiausios ekonominės integracijos ir glaudžiausio Prancūzijos ir Vokietijos suartėjimo periodu. Tačiau jis pažymėjo, kad mūsų dienomis Paryžiaus ir Berlyno santykiai yra smarkiai pašliję.
„Tiesą sakant, (šiuose santykiuose) neveikia niekas arba beveik niekas“, – sakė J.Delorsas. Jis nurodė, kad tokia padėtis galėjo susiklostyti, nes prisiminimai apie pokario Europą „blėsta“ ir vertinami „abejingai“.
Politikas taip pat kritiškai atsiliepė apie bendras ES pastangas bristi iš ekonomikos krizės.
Pasak jo, šios pastangos tokios menkos, jog kyla pavojus jo sukurtam „politiniam palikimui“, turėdamas omenyje nuogąstavimus, jog Bendrijos šalys gali pasirinkti sunkmečio problemas spręsti protekcionistinėmis priemonėmis, sukeldamos pavojų bendrai rinkai.
J.Delorsas aiškino, kad Europa reaguoja „lėtai ir sunkiai tokiose srityse kaip naujų finansų rinkos priežiūros taisyklių (kūrimas) arba bankų valymas“.
J.Delors'as, kuris yra laikomas bendros ES rinkos ir pinigų sąjungos tėvu, šiuos komentarus išsakė prieš Bendrijos viršūnių susitikimą, kuriame ES šalys mėgins susitarti dėl bendro požiūrio į finansinio reguliavimo priemones prieš Londone balandžio pradžioje įvyksiantį Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimą.
Ketvirtadienį prasidėsiančiame ES viršūnių susitikime taip pat bus siekiama susitarti, kad tie nemokumo riba atsidūrusioms euro zonai nepriklausančioms Bendrijos šalims būtų prieinamos didesnės lėšos.
Kelias pastarąsias savaites stiprėjo nuogąstavimai, kad ES vienybė braška ne vien dėl bendros rinkos keliamų iššūkių, bet ir dėl nepakankamo jos narių solidarumo.
Šį mėnesį vykusiame neformaliame susitikime Vengrija, kuri pasiūlė įkurti atskirą fondą Centrinės ir Rytų Europos šalims šelpti, prakalbo apie ekonomikos geležinę uždangą, o šią frazę pasigavo daugelio ES šalių žiniasklaida.
