„Akivaizdu, kad ES ir Europos Komisija susirūpinę tuo, kas vyksta Vengrijoje. Tarptautinis valiutos fondas taip pat nepalaiko to, kas vyksta šalyje, JAV valdžiai tai irgi kelia nerimą“, – „Nepszabadsag“ sakė nuo 1986 iki 1990 metų Vengrijoje JAV ambasadoriumi dirbęs Markas Palmeris.
„Jeigu Vengrija nori vėl priklausyti nuo Rusijos, ji eina teisingu keliu... Šiuo metu tapo visai tikėtina, kad Vengrija gali būti pašalinta iš ES“, – sakė buvęs diplomatas, šiuo metu dirbantis organizacijoje „Freedom House“.
Budapešte dėl šios konstitucijos priėmimo vyksta masiniai protestai, Budapešte į gatves išėjo apie 100 tūkst. žmonių.
Nauja, prieštaringai vertinama konstitucija šalyje įsigaliojo sekmadienį. Vengrijos pagrindinis įstatymas balandį buvo priimtas dėl centro dešiniųjų vyriausybės turimos dviejų trečdalių daugumos parlamente, jis sudaro sąlygas keisti įstatymus kaip panorėjus. Pagal naująją konstituciją, šalis nuo šiol vadinsis nebe „Vengrijos Respublika“, o tiesiog „Vengrija“. Kritikai sako, kad naujuoju pagrindiniu įstatymu suvaržomos Konstitucinio Teismo galios, kyla grėsmė žiniasklaidos pliuralizmui ir baigiasi teismų nepriklausomybė. Be to, pagal svarbius įstatymus, kuriuos dabar reikės priimti, bus apribota centrinio banko nepriklausomybė, sudarytos palankesnės sąlygos ateityje rinkimus laimėti partijai „Fidesz“ ir tęsiama mokesčių politika, iš esmės surišianti rankas būsimoms vyriausybėms. Negana to, kadencijos tokiuose postuose kaip generalinio prokuroro, Konstitucinio Teismo teisėjų ir valstybės audito vadovo, truks nuo devynerių iki 12 metų. Tai reiškia, kad šie pareigūnai, kurių daugelis yra paskirti „Fidesz“, gali likti savo postuose net ir vyriausybės pasikeitimo atveju.