Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Buvęs Lenkijos žvalgybos pareigūnas ir rašytojas Vincentas Severskis: Pagrindinis Rusijos siekis – atkurti įtaką buvusios Sovietų Sąjungos erdvėje

Rusija
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Rusija
Šaltinis: BNS
0
A A

Pagrindinis ir svarbiausias Rusijos siekis – atkurti įtaką buvusios Sovietų Sąjungos erdvėje, teigia buvęs Lenkijos žvalgybos pareigūnas ir rašytojas Vincentas V.Severskis.

Rusija siekia, kad politinė padėtis Lenkijoje atitiktų „Didžiosios Rusijos“ interesus, o šiam tikslui Maskva nesibodi išnaudoti jokių susiklosčiusių palankių galimybių, tokių kaip 2010 metais netoli Smolensko įvykusi Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio lėktuvo katastrofa, supriešinusi šios šalies visuomenę ir politikos elitą, teigia buvęs Lenkijos žvalgybininkas.

Pasak jo, pašliję Lenkijos ir Lietuvos santykiai – taip pat vienas iš Rusijos interesus atitinkančių veiksnių.

Duodamas interviu dienraščio “Polska” tinklalapiui, V.V.Severskis teigė, jog siekdamas išlaikyti įtaką posovietinėje erdvėje, „Kremlius padarys viską, kad neleistų niekam kištis ir mėginti atplėšti Ukrainą, Baltarusiją, Gruziją arba Centrinę Aziją“.

Jo manymu, „be Ukrainos arba Vidurio Azijos Rusija po 50 metų gali liautis egzistavusi – toje šalyje gali įvykti ekonomikos ir politikos griūtis“.

„Tuo tarpu Lenkija ilgą laiką vykdė politiką, kurios tikslas – “išgliaudyti„ Ukrainą, Baltarusiją, Gruziją. Mūsų prezidentai šioje srityje veikė intensyviai. Visi prisimename, kokia buvo Kremliaus reakcija į mūsų politiką Ukrainoje. Jeigu Kremlius demonstruoja susierzinimą, galima įsivaizduoti, kad dedasi “po oda”, specialiosiose tarnybose, – aiškino V.V.Severskis. – Ten netariami diplomatiški žodžiai – “Mums tai nepatinka„. Ten skamba aštrūs žodžiai ir tokios pačios komandos vykdyti uždavinius. Susipriešinusi, politiškai nusilpusi Lenkija, kurioje stinga santarvės, kuri tusi silpną parlamentą – paradoksas, tačiau visa tai naudinga Rusijos įtakos atkūrimui,“ – svarstė buvęs žvalgybininkas.

„Pažvelkim kas nutiko: Gruzijoje nusistovėjo prorusiška kryptis; Ukrainos vyriausybė taip pat palanki Rusijos siekiams, o Oranžinės revoliucijos šalininkų ten beveik nė kvapo nelikę; Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka tvirtai laikosi. Tuo tarpu netgi Lenkijos santykiai su Lietuva yra pašliję. Jogailos politika Lenkijoje išbluko“, – pažymėjo V.V.Severskis

Jo manymu, „be Ukrainos arba Vidurio Azijos Rusija po 50 metų gali liautis egzistavusi – toje šalyje gali įvykti ekonomikos ir politikos griūtis“.

„Putinas ir Medvedevas nėra amžini. Būtent per jų valdymą Rusija privalo konsoliduoti savo įtakos zoną, – teigė ekspertas. – Tuo tarpu slaptosios tarnybos yra kardas ir skydas, siekiant šių tikslų. Jos nevykdo politikos savarankiškai, tačiau daro tai, ką valstybė joms įsako įvykdyti“, – kalbėjo buvęs Lenkijos žvalgybos pareigūnas.

Jis atkreipė dėmesį, kad Lenkija tiek savo sąjungininkams, tiek priešininkams yra svarbi visų pirma dėl savo geopolitinės padėties, tačiau nesureikšmino nuomonės, kad Varšuvos ir Maskvos santykius galim apibūdinti kaip šaltąjį karą.

„Kai kuriems pas mus gali atrodyti, jog, sprendžiant iš kai kurių požymių, vyksta nepaprastas (interesų) susidūrimas. Tačiau būnant Maskvoje ir iš ten žvelgiant į pasaulį, matome, kad tas pats pasaulis atrodo visiškai kitaip“, – aiškino „Polska“ pašnekovas.

V.V.Severskis sakė neįžvelgiantis dvišaliuose santykiuose šaltojo karo požymių, teigdamas, jog Lenkijos ir Rusijos ryšiai yra įtempti jau labai seniai ir kad tokia padėtis yra įprasta.

„Tokia padėtis laikosi nuo seniausių laikų – Rusijai Lenkija privalo būti tokiu dariniu, turi turėtų tokią politinę santvarką, kuri atitiktų didžiosios Rusijos didžiuosius interesus, – pabrėžė buvęs žvalgybininkas. – Tuo tarpu mes norime ginti savo interesus – priklausome Europos Sąjungai (ES), NATO, todėl tos galybės mus gina ir padeda. Taip pat nesame vieni kovoje tarp žvalgybų – su mumis yra amerikiečiai, prancūzai, švedai arba graikai; egzistuojame tam tikroje geopolitinėje, ekonominėje ir politinėje struktūroje ir joje veikiame“.

Buvęs žvalgybininkas teigė netikintis, kad Lenkijos prezidento lėktuvo katastrofa Smolenske nebuvo specialiai organizuota Rusijos specialiųjų tarnybų, kaip, anot jo, yra įsitikinę kai kurie sąmokslo teorijų šalininkai, tačiau Maskva visokeriopai išnaudoja tos tragedijos suteiktas galimybes siekti savų interesų.

„Visa Smolensko katastrofa nuo pirmosios dienos yra didelis žaidimas. Tačiau, mano nuomone, pasikėsinimo tikimybė yra lygi nuliui, – sakė jis. – Tačiau svarbu kas kita – jos pats gyvenimas (slaptosioms) tarnyboms atneša įvairių dovanų. Žvalgyboje sėkmė yra svarbus planavimo elementas. Gamtoje kyla potvyniai, vyksta ekonomikos krizės, epidemijos, ugnikalnių išsiveržimai. Pasitaiko, kad krenta lėktuvai. Didžiausias menas – išnaudoti tokias progas.“

„Kartais pakanka paleisti kokį menkniekį, kad būtų palaikoma tam tikra proceso temperatūra. Jeigu būčiau Rusijos vietoje, tikrai taip elgčiausi, nes tai yra veiksminga – tai kaitina visuomenės nuomonę, palaiko politinį diskursą, palaiko susipriešinimą visuomenėje“, – apie spectarnybų darbo specifiką kalbėjo V.V.Severskis.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min