„Užmirškime apie Europos Sąjungą, sudarytą iš 27 narių, deja, – sakė J.Fischeris interviu vokiečių savaitraščiui „Die Zeit“. – Aš tiesiog neįsivaizduoju, kaip tos 27 šalys kada nors pradėtų prasmingas reformas“.
1998-2005 metais būdamas užsienio reikalų ministro poste J.Fischeris buvo stiprus Europos (bendrijos) propaguotojas; dabar jis sako, kad Europos Sąjungai šiuo metu iškilo grėsmė dėl euro zonos skolinimosi krizės; jis taip pat kritikuoja Vokietijos vadovus nesugebėjimu vadovauti.
„Turime blogiausią Vokietijos vyriausybę nuo 1949-ųjų“, – pažymėjo jis, bet pridūrė, kad Vokietija yra pakankamai stipri, kad su tuo susidorotų.
„Turime būti atidūs, kad neprarastume Europos“, – sakė J.Fischeris.
„Šiuo metu esama didelio pavojaus, jog tai įvyks. Žemynas išgyvens be euro, bet jis, vis dėlto, bus žlugęs kaip politinis ir kultūrinis projektas”, – tęsė jis.
Aš tiesiog neįsivaizduoju, kaip tos 27 šalys kada nors pradėtų prasmingas reformas
Pasak J.Fischerio, 17 euro zonos šalių „avangardas“ galėtų efektyviai perimti valdžią iš 27 valstybių. Anot jo, mažesnė grupė būtų glaudesnė, (sudarant ją) pagal Šengeno pasų ir bevizio režimo zonos Europos Sąjungoje pavyzdį.
„Ko dabar mums reikia – 10 punktų plano Europai, politinei sąjungai“, – nurodė J.Fischeris, pridurdamas, kad Europa artėja prie „pereinamosios sąjungos“ ateityje; joje turtingesnės šalys teiktų paramą mažiau klestinčioms.
„Visi, kas neigia tai, paprasčiausiai meluoja sau patiems“, – sakė J.Fischeris. Vis dėlto, dauguma vokiečių nepritaria bet kuriai sistemai, kurioje turtingesnės šalys būtų įpareigotos paremti skurdesnes šalis.
Pasak J.Fischerio, vertėtų apsvarstyto euro rūmų steigimo klausimą; tai būtų įstaiga, kurioje dalyvautų nacionalinių parlamentų vadovai.
Tuomet jiems tektų dviguba atsakomybė: ir nacionalinė, ir europinė. Sakė jis.
„Taigi, turintys balsą savo parlamentuose savo šalyse, jie turėtų balsą ir Europoje“, – pažymėjo J.Fischeris.
